Lietuva pasirengusi "žudyti" piliečius dėl kovos su "Sputnik V", pareiškė ekspertas

© REUTERS / FLORION GOGAФлакон с вакциной против коронавируса AstraZeneca (COVID-19)
Флакон с вакциной против коронавируса AstraZeneca (COVID-19) - Sputnik Lietuva, 1920, 18.03.2021
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Skiepijant gyventojus, Lietuvos politikai vadovaujasi geopolitikos sumetimais ir informacinėmis priemonėmis prieš Maskvą, o ne piliečių gerove, sako ekspertas Aleksandras Nosovičius
VILNIUS, kovo 18 — Sputnik. Situacijoje su farmacijos kompanijos "AstraZeneca" vakcina Lietuvos valdžia pirmiausia rūpinosi ne gyventojų saugumu, o vakarietiško preparato reputacija. Apie tai RuBaltic.ru rašo ekspertas Aleksandras Nosovičius.
Pasak jo, Lietuvos valdžiai vakcinos atsisakymas tapo "moraline kančia ir Šekspyro drama", nes net antradienio popietę ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Arūnas Dulkys įrodinėjo lietuviams, kad vakcina tikrai saugi.
Visagino gyventojai nesiskiepija "AstraZeneca" >>
Vyriausybės vadovė visų pirma pareiškė, kad sprendimai sustabdyti "AstraZeneca" vakcinos vartojimą yra "prevenciniai, tačiau tai nėra patys geriausi sprendimai pačiai vakcinai ir jos reputacijai". Ji taip pat pridūrė, kad kiekvieną dieną pasaulyje žmonės miršta nuo koronaviruso, todėl atsisakymas skiepytis "padarys daugiau žalos nei naudos".
Tuo tarpu daugiau nei 20 Europos šalių nustojo naudoti "AstraZeneca". Net Švedija atsisakė skiepytis šiuo vaistu.
"Atsižvelgiant į tai, Lietuvos valdžia pasirodė esanti didesnė Švedijos farmacijos patriotė nei patys švedai: Vilniuje dar neseniai paskelbė, kad žmones skiepys skandinaviška vakcina, nesvarbu kokia. Šimonytės pasisakymas čia yra raktinis, Lietuvos vadovybė pirmiausia rūpinosi ne lietuvių saugumu, o vakarietiškos vakcinos reputacija", — pažymi straipsnio autorius.
Nosovičius pažymi, kad skiepijant gyventojus, Lietuvos vyriausybė vadovaujasi geopolitikos sumetimais ir Rusijos Federacijos informacinėmis priemonėmis. Pasak jo, jei Lietuva rūpintųsi tautos sveikata, šalis praėjusių metų pabaigoje nebūtų išsiveržusi į priekį pagal COVID-19 plitimo mastą 100 tūkstančių gyventojų.
"Tuo tarpu Lietuvos vyriausybė, nesėkmingai kovojusi su pandemija, kone vienintelė pasaulyje ideologiniais pagrindais atsisakė Rusijos "Sputnik V". Ingrida Šimonytė Rusijos vakciną pavadino "Putino hibridiniu ginklu" ir pareiškė, kad "Sputnik V" žmonijai neatneš jokios naudos", — rašo ekspertas.
Kaip prisimena Nosovičius, Lietuva pabrėžė, kad ji nenaudos rusiškos vakcinos masiniam skiepijimui, net jei ją patvirtins Europos vaistų agentūra (EVA).
"Po viso to Lietuvos valdžiai nebuvo taip baisu išprovokuoti tautiečių mirtis nuo trombozės pasiskiepijus "AstraZeneca", nei pripažinti, kad vakarietiška vakcina, kurią  patvirtino Vilnius, gali būti blogesnė nei rusiška", — pažymi jis.
Tuo tarpu, skirtingai nei Lietuva, Latvija ir Estija leistų pasiskiepyti rusišku vaistu, jei jis bus patvirtintas EVA.
Флаконы с вакциной против коронавируса AstraZeneca (COVID-19) - Sputnik Lietuva, 1920, 17.03.2021
PSO teigia, kad "AstraZeneca" nauda yra didesnė nei jos keliama rizika
Nosovičius pažymi, kad lietuviai bijo skiepytis "AstraZeneca" ne todėl, kad bijo "Kremliaus propagandos", o todėl, kad baimę dėl šios vakcinos reiškia dešimtys šalių. Be to, šios problemos yra susijusios ne tik su trombozės atvejais ir kraujo krešėjimo problemomis po vaisto vartojimo, bet ir su kitais sunkumais. Visų pirma, kaip pabrėžia ekspertas, "AstraZeneca" kūrėjai neišbandė savo vakcinos vyresniems nei 55 metų žmonėms.
"Tęsiant vakcinaciją "AstraZeneca", nepaisant realybės ir apskritai galimybės pasinaudoti Rusijos alternatyva, buvo galima išprovokuoti tikrą vakcinų boikotą Lietuvoje — todėl politinė klasė turėjo kapituliuoti prieš realybę", — pažymi Nosovičius.
Nepaisant užtikrinto vaisto saugumo, "AstraZeneca" vakcinacija buvo sustabdyta tos pačios dienos vakare. Kaip šio sprendimo priežastį Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos vadovas nurodė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos rekomendaciją.
"Išverčiame: vakare į Vilnių paskambino iš Briuselio ir užriaumojo Lietuvos politikams, kad jie neitų iš proto ir liatųsi kelti pavojų žmonių gyvybėms. Lietuvos politikai iš proto išsikraustė jau seniai, bet priešgyniauti "obkomui" nedrįso. Lietuviai gali būti dėkingi užsienio administracijai už išgelbėtas gyvybes, kurias jų pačių valdovai buvo pasirengę juos nugalbyti, kad tik rusiškos vakcinos neatrodytų patrauklesnės nei vakarietiškos", — apibendrino straipsnio autorius.

"AstraZeneca" šalutinis poveikis

Kovo 9 dieną Europos vaistų agentūra paskelbė rekomendaciją sustabdyti skiepijimą vakcinos "AstraZeneca" serija ABV5300. Rekomendacija buvo vykdoma gavus informaciją iš Austrijos kompetentingos institucijos. Austrijos federalinė sveikatos priežiūros tarnyba (BASG) gavo du pranešimus, galimai susijusius su skiepais iš tos pačios "AstraZeneca" partijos. Tiriamos dvi įtariamos šalutinės reakcijos: trombozė ir plaučių embolija.
Vasario 11 dieną į Lietuvą buvo pristatyta 9 600 vakcinų ABV5300 partija. Gavus rekomendaciją, šalis jau buvo panaudojusi 7 668 dozes. Iš viso Lietuva sulaukė šešių "AstraZeneca" partijų.
Agnė Širinskienė - Sputnik Lietuva, 1920, 18.03.2021
Širinskienė papasakojo, kodėl gyventojai nenorėjo skiepytis "AstraZeneca"
Tuo tarpu kai kurios ES šalys sustabdė skiepijimą šio gamintojo vakcina, kol paaiškės jos poveikis pacientų sveikatai. Tarp jų yra Latvija, Austrija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Nyderlandai, Ispanija.
Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguzas savo ruožtu sakė, kad, pavyzdžiui, jo mieste po pranešimų apie šalutinį poveikį dar niekas nebuvo paskiepytas "AstraZeneca".
Kovo 15 dieną vyriausybė pratęsė kelionių apribojimus 16 savivaldybių iki kovo 31 dienos. Taip pat pasikeis kultūrinių erdvių lankymo uždarose erdvėse tvarka — dabar vienam žmogui turėtų būti skirta ne mažiau kaip 20 kvadratinių metrų ploto.
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 206,8 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau kaip 3,4 tūkst.
Naujienų srautas
0