Rusijos Federacijos visuomenės rūmų narė: Rusija kovos už Lietuvoje nuteistą Melį iki galo

Rusijos Federacijos visuomenės rūmai ne kartą yra pareiškę protestą dėl Vilniaus prieš rusą taikytų priemonių, sakė organizacijos narė Marija Butina

VILNIUS, kovo 18 — Sputnik. Kovo 9 dieną Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė 20 parų areštuoti Rusijos kariuomenės atsargos karininką Jurijų Melį, kurio septynerių metų laisvės atėmimo terminas baigėsi kovo 12 dieną. Anksčiau jis atliko bausmę 1991 metų sausio 13 dienos įvykių byloje.

Tarptautiniame multimedijos spaudos centre "Rossija segodnia" fondo "Savų nepaliekam" pristatymo metu iš Amerikos kalėjimo paleista rusė, Visuomenės rūmų narė Marija Butina pasidalijo viltimi, kad neteisėtumo klausimas Melio atveju greitai bus išspręstas.

"Neįmanoma aprėpti neaprėpiamą iš karto. Kasdien sulaukiu daugybės kreipimųsi. Naujausi duomenys, kuriuos man pavyko gauti, yra tai, kad užsienyje kali apie šeši tūkstančiai Rusijos Federacijos piliečių skirtingose ​​šalyse. Todėl aš, žinoma, savo ruožtu prašau artimųjų ir draugų susisiekti su manimi, susisiekti su fondu. Man nesvarbu, ar tai yra oficialus kreipimasis, ar per socialinius tinklus, jei tai yra asmeninis kreipimasis. Mes išsiaiškinsime situaciją, padėsime kiekvienam iš jų. Aš žinau apie Jurijaus situaciją. Aš dėl to skridau į Kaliningradą. Mes ne kartą protestavome iš Visuomenės rūmų dėl tebesitęsiančio neteisėtumo prieš Jurijų Melį. Netrukus tai bus išspręsta, nes apeliaciniame teisme 31 dieną turi būti paskelbtas galutinis sprendimas. Tikiuosi, kad tai sėkmingai išsispręs, tačiau vėlgi, mes neleisime persekioti savo piliečių ir kovosime už visus iki galo", — sakė visuomenės veikėja.

Kaip matyti iš teismo sprendimo, prokuratūra arešto būtinumą paaiškino tuo, kad Melas yra užsienio pilietis ir, išėjęs laisvę, gali slapstytis, išvykti iš šalies ir taip išvengti galimo griežtesnio įkalinimo.

Sausio 13-osios įvykių byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

2016 metais Lietuvoje prasidėjo "Sausio 13-osios įvykių bylos" teismo posėdžiai. Lietuvos prokuratūra tvirtina, kad žmones, kurie vyko į protesto akcijas ir žuvo prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 metų sausį, nužudė sovietų kareiviai, tačiau jie nepateikia jokių įrodymų. 1991 m. sausio įvykių dalyviai iš sovietų pusės, remdamiesi oficialios ekspertizės išvadomis, nurodo, kad 1991 m. įvyko provokacija, o šaudė į Vilniaus gyventojus iš namų stogų. Už tai, kas įvyko 1991 m. sausį Vilniuje, buvo atsakinga JAV CŽV — Amerikos žvalgyba mokė ir apginklavo Lietuvos nacionalistus, apie tai buvo pasakota nuotraukų parodoje, skirtoje tų įvykių 30-osioms metinėms, vykusioje šių metų sausį Maskvoje, Rusijos Federacijos Visuomeniniuose rūmuose.

2019 metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas pripažino 67 Rusijos Federacijos piliečius kaltais 1991 m. įvykiuose. Didžioji dalis kaltinamųjų už akių buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, iš jų dviem — sovietų armijos atsargos pulkininkui Jurijui Meliui, kuris buvo sulaikytas Lietuvoje 2014 metais, paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, jo kolegai, Lietuvos gyventojui Genadijui Ivanovui — ketveri metai.

Rusijos Federacijos Valstybės Dūma priėmė pareiškimą dėl vadinamosios "Sausio 13-osios bylos" teismo proceso, pavadinęs jį "politiniu procesu pagal blogiausias "baudžiamojo teisingumo" tradicijas, kuris neturi nieko bendro su žmogaus teisių ir laisvių apsauga". 2018 m. liepos mėn. Rusijos Federacijos tyrimų komitetas inicijavo bylą prieš Lietuvos generalinius prokurorus ir teisėjus dėl nekaltų žmonių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal 1991 m. metų įvykių Vilniuje nagrinėjimo rezultatus.

Kaip paaiškino Tyrimų komitetas, sprendimo priėmimo metu Lietuvos teisėjai patikimai žinojo, kad įvykiai Vilniuje, kuriuose buvo kaltinami Rusijos Federacijos piliečiai, vyko tuo laikotarpiu, kai Lietuvos TSR nebuvo nepriklausoma valstybė ir buvo TSRS dalis. 1991 m. sausio įvykiuose Vilniuje TSRS kariškiai atliko savo tarnybines pareigas ir elgėsi pagal sovietinius TSRS įstatymus, pabrėžė Tyrimų komitetas.

2019 m. rugsėjį Melis nusiuntė kreipimąsi į ESBO atstovus, kuriame nurodė nepakeliamas kalinimo Lietuvos kalėjime sąlygas kartu su nusikaltėliais ir grėsmę savo gyvybei. Kaip Melis priminė savo kreipimesi, jo veiksmai 1991 metų sausį buvo išreikšti tik tuo, kad jis vairuodamas tanką sulaužė tvorą prie Vilniaus televizijos centro ir savo vado nurodymu tris kartus iššovė į orą tuščiais šoviniais. Melis pažymėjo, kad kaltinime nebuvo nurodytas nė vienas asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo dėl jo veiksmų.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje

© Sputnik