Dangoraižių gyventojų siaubo istorijos. Kuriame aukšte saugiau gyventi

Tyrimai rodo, kad gyvenimas ir darbas dangoraižiuose blogina psichinę sveikatą ir vystosi fobijos, tačiau šiuolaikiniai mokslininkai to nepatvirtina

VILNIUS, kovo 20 — Sputnik. Daugiaaukščių miestų plėtra prasidėjo praėjusio amžiaus viduryje, ir ekspertai iškart susimąstė, kaip aukštų skaičius veikia sveikatą ir gerovę. Pavyzdžiui, Šveicarijoje, kuo aukščiau butas, tuo mažesnis mirtingumas, o Osle, priešingai, viršutinių aukštų gyventojus dažniau ištinka širdies priepuoliai. Apie tai rašo RIA Novosti straipsnyje Tatjana Pičugina.

Ko bijoma dangoraižiuose

Mokslininkai iš Kanados išanalizavo daugiaukščių pastatų gyventojų gerovės duomenis ir padarė išvadą: dauguma tų, kurie apsigyveno virš 16 aukšto, džiaugiasi pasirinkimu. Apklausų duomenimis, Honkonge ir Singapūre jų yra daugiau nei 60 proc. Tokijo, Čikagos ir Seulo dangoraižių gyventojai taip pat yra  patenkinti, nors viršutiniame aukšte esantys apartamentai yra brangesni. Tačiau žmonėms patinka panoraminis vaizdas, ypač vaizdas į jūrą ar parką.

Niujorko mokslininkai pažymi, kad miestuose, kur eismas yra didelis, pageidautinas penktas aukštas ar aukštesnis, nes ten oras yra švaresnis. Honkonge butai žemiau 20 aukšto parduodami pigiau.

Kitas privalumas yra gatvės triukšmo nebuvimas, kuris megapolių centre tapo tikra problema, veikiančia psichiką ir klausą.

Tuo tarpu tame pačiame Honkonge žmonės mieliau įsikuria per vidurį — tarp šeštojo ir dvidešimto aukštų. Seule tie, kurie dirba dangoraižiuose, taip pat neskuba lipti aukščiau: geriausias variantas daugumai yra nuo šeštojo aukšto iki penkiolikto.

Tik vienas ar du procentai Pietų Azijos tyrimo dalyvių bijo gyventi dangoraižiuose. Iš esmės tai yra baimė, pusiausvyros sutrikimas ir galvos svaigimas, atsirandantis žiūrint žemyn. O Vokietijoje apie 28 procentai žmonių kankina akrofobija — aukščio baimė.

Kita nerimo priežastis — stiprus vėjas, kuris siūbuoja namus. Jei tai atsitinka dažnai, kai kurie žmonės jaučia nerimą ir nepatogumą. Ilgai trunkanti žemo dažnio vibracija kartais sukelia nemigą, sumažina koncentraciją ir pablogina nuotaiką. Net po dvylikos valandų po virpesių pabaigos tokios būsenos išlieka. Biurų darbuotojai dangoraižiuose tampa neproduktyvūs.

Tarp dažniausiai pasitaikančių baimių yra galimas gaisras, greitaeigis liftas, kuriame užgula ausis, ir rizika iškristi pro langą.

Kur žmonės sveikesni

Šveicarijoje buvo atliktas platus dangoraižių ir sveikatos santykio tyrimas. Mokslininkai paėmė 2000 metų surašymo duomenis, nustatė pusantro milijono žmonių, gyvenančių namuose virš keturių aukštų, ir išanalizavo jų mirtingumą nuo įvairių priežasčių iki 2008 metų. Paaiškėjo, kad jis yra žemesnis nei tų, kurie apsigyveno pirmuose aukštuose. Tyrimo autoriai nusprendė: viskas priklauso nuo socialinės ir ekonominės padėties.

Nuomotis aukštai yra brangiau, todėl ten gyvena turtingesni žmonės. Be to, aukštų skaičius skatina fizinį aktyvumą.

Tyrėjai iš Belgijos padarė panašias išvadas, išanalizavę daugiau nei šešis milijonus 2001 metų surašymo anketų: kuo aukščiau būstas, tuo geriau žmonės vertina savo sveikatą.

Tikriausiai kalbama apie didelį fizinį krūvį, švaresnį orą ir triukšmo trūkumą. Arba galbūt pasiturintys žmonės gyvena viršuje, o tie, kurie turi sveikatos problemų, gyvena apačioje. Bet kokiu atveju šis darbas paneigia paplitusią architektų nuomonę, kad gyvenimas dangoraižiuose yra žalingas.

11 tūkst. Oslo gyventojų anketų analizė rodo kitokį rezultatą - ten viršutinių aukštų gyventojai dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Tačiau vargu ar to priežastis yra aukštis.

Norvegijos sostinėje vargingiausi žmonės gyvena viršuje, dažnai emigrantai, bedarbiai, be išsilavinimo. Taigi liūdni skaičiai: virš ketvirtojo aukšto daug rūkantys, neaktyvūs ir antsvorio turintys žmonės. Geriančiųjų skaičius auga nuo ketvirto iki penkto aukšto.

Tačiau autoriai pripažįsta kitas prieštaringų rezultatų priežastis - atmosferos įelektrinimo įtaką, daugiabučių butuose praleisto laiko kiekį.