Baltijos šalių nacionalinės gvardijos perims miestus? RF ir Baltarusija jau "išsigando"

Nacionalinės gvardijos būriai specialiai įrengtame Mežainos poligone atidirbinėja karinių operacijų taktiką gyvenvietėse

Kadangi išorinė agresija Latvijai negresia, "miestų užgrobimo" pratybos kelia nerimą artimiausiems kaimynams — Baltarusijai ir Rusijos Federacijai. Ypač prasidėjusių didelio masto JAV armijos ir jos sąjungininkų "Defender Europe 21" pratybų fone.

Latvijoje, Mežainos poligone netoli Skrundos miesto, nuo kovo 12 dienos vyksta trijų savaičių Nacionalinės gvardijos 1-osios Rygos brigados dalinių pratybos. Liaudies pašauktiniai vykdo puolamuosius veiksmus miesto sąlygomis — su kariniais šaudymais. Užduotys yra aiškiai ne pagal paskirtį, nors ir atliekamos ne pirmą kartą. Nacionalinės gvardijos daliniai (NG) yra Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų dalis ir yra šaukiamos reaguoti į krizines situacijas, užtikrinti viešąją tvarką ir palaikyti karines operacijas "antrame ešelone". Šturmo veiksmai miesto aplinkoje — oro desanto brigados taktika.

Stebėtojams kaimyninėje Baltarusijoje ir Rusijoje gali susidaryti įspūdis, kad nacionalinės gvardijos būriai (18 batalionų) praktikuoja Pskovo ar Polocko užėmimą (valymą) — po didelio masto JAV armijos ir jos sąjungininkų "Defender Europe 21" pratybų su Latvijos ir kitų Baltijos šalių dalyvavimų ("Swift Response" serijose oro desantų operacijų). Anksčiau nacionalinės gvardijos kovotojai dalyvavo "Northern Strike" manevruose "Camp Grayling" — didžiausiame JAV nacionalinės gvardijos mokymų centre.

Tuo pačiu metu buvo surengtos tarptautinės karinės pratybos "Kristāla bulta 2021", kuriose dalyvavo du nacionalinės gvardijos batalionai ir kariškiai iš Albanijos, JAV, Čekijos Respublikos, Italijos, Lietuvos, Juodkalnijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Ispanijos ir Vokietijos (iš viso 1700 "durtuvai").

Kariai tobulina "bendrą gynybos, nulaikymo ir puolimo operacijų vykdymą". Nerami ir Baltijos jūra, kur kovo 12 dieną prasidėjo tarptautinės pratybos "Baltic MCM EX 2021", kuriuose dalyvauja štabo laivas "Varonis" ir Latvijos karinių jūrų pajėgų minų traleris "Tālivaldis". Toks karinis aktyvumas gali atrodyti per didelis, jei vadovaujamasi objektyvia realybe, tačiau Valstybės gynybos koncepcijoje numatytas "agresorius kaimynystėje".

Šturmo batalionų taktika

Trijų savaičių Nacionalinės gvardijos Rygos 1-osios brigados karių pasirengimas sudarytas nuo paprasčiausių iki sudėtingiausių veiksmų — nuo miesto kovos teorijos įsisavinimo (atsižvelgiant į karą Sirijoje ir Kalnų Karabache) iki individualių ir kolektyvinių kovos įgūdžių tobulinimo, šaudant artimu atstumu iš automato. Palaipsniui atidirbimas "priartėjimas prie pastato ir įėjimas į jį, pastato išvalymas nuo priešų" dieną ir naktį. Mokymai orientuoti į planuotą, apgalvotą ir "kūrybišką" ginklų panaudojimą miesto aplinkoje. Rygos gyventojai greičiausiai nepamena, kaip tai buvo per bazės Linezer gatvėje "šturmą", 2020 metų vasarą, "Namejs 2020" manevrų metu.

NG šauktiniai mokosi kovoti su lengvaisiais šautuvais, sunkiaisiais ir prieštankiniais ginklais tarp daugiaaukščių pastatų, namų kiemų, taip pat juda su karine technika, didelėmis transporto priemonėmis. Pakeliui į Mežainos poligoną bandomos nepilotuojamos priemonės sužeistiesiems evakuoti.

Anksčiau 1-osios Rygos brigados vadas Aivars Kriukovas paragino respublikos gyventojus aktyviau prisijungti prie nacionalinės gvardijos, nes Valstybės gynybos koncepcijoje numatyta smarkiai padidinti liaudies pašauktinių kiekį: 2024 metais —  iki 10 tūkst. karių, 2027 metais — iki 12 tūkst. kovotojų.

Mechanizuotos brigados vadas Sandris Gogersas pridūrė, kad tarnyba armijoje — geras pasirinkimas tiems, kurie neteko darbo dėl koronaviruso pandemijos (nuo 900 eurų į rankas ir socialinės garantijos). Kur pasisuksi, visur kliūtys, tai yra pasirengimas "neišvengiamam" karui su Rusija ar kita "deklasuota šalimi". Šia proga pulkininkas Gogersas optimistiškai pastebėjo: "Dinamika čia skųstis netenka — šiandien jūs Irake, rytoj — Afganistane". Gynybos ministras Artis Pabriks kovo 16 dieną paragino vyriausybę skubiai vakcinuoti į Afganistaną siunčiamus Nacionalinės ginkluotosios pajėgos karius.

Su tokiomis "nacionalinėmis idėjomis", strategija ir taktika, Latvijai bus labai sunku išsaugoti regioninį stabilumą ir gerą kaimynystę su Rusija ir Baltarusija, kurios jau yra priverstos stabdyti tranzitą per priešiškų Baltijos šalių geležinkelių tinklą ir jūrų uostus. Tuo tarpu ES ir NATO neskuba investuoti į naują transporto infrastruktūrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos "pafrontėse".

Užsienis nepadės

Latvija pernai karinėms išlaidoms išleido 759 mln. dolerių, daugiau nei Estija (703 mln. dolerių) ir mažiau nei Lietuva (1,176 mlrd. dolerių). NATO 11 sąjungininkų (įskaitant Baltijos šalis) pasiekė rekomenduojamą gynybos biudžeto ribą — du procentus BVP. Apskritai, JAV, Kanada ir Europos sąjungininkai gynybai išleido 1028 mlrd. dolerių. Karinių manevrų skaičius didėja ir Rytų Europos šalyse. Tačiau šios milžiniškos išlaidos ir Baltijos šalių pavertimas vienu dideliu užsienio kariuomenės poligonu nekoreliuoja su realiais Latvijos ir jos artimiausių kaimynų gynybiniais pajėgumais.

Amerikos generolo Džono Nikolsono (buvęs JAV ir NATO pajėgų Afganistane vadas) manymu, karinio konflikto atveju Šiaurės Atlanto aljansui reikės 90 dienų pajėgų perkelimui į Baltijos šalis, tuo tarpu, kai operacija Kryme užtruko Rusijai tik apie tris savaites. Lenkija per penkias dienas pralaimėjo virtualų sumolediuotąkarą su Rusijos Federacija. Tokie vertinimai ir faktai pabrėžia narystės NATO beprasmybę Latvijai, Lietuvai ir Estijai. Milijardai dolerių švaistomi tuščiai.

Anksčiau Latvijos ir JAV vyriausybės pasirašė susitarimą, pagal kurį Pentagonas gali pristatyti karinę techniką į Latvijos teritoriją (be muitų ir patikrinimų), neatskleisdamas detalių apie jos paskirtį respublikos vyriausybei. Ir naudoti ją savo nuožiūra. Jungtinės Amerikos Valstijos yra pasirašiusios tokias sutartis su visomis Baltijos šalimis ir ši "deIsiamo sprogimo bomba" vargu ar prisidės prie Latvijos, Lietuvos ir Estijos tautų saugumo augimo.

Daug ko nežinome, bet pernai Latvijoje dislokavimas pakėlimo bazės kariuomenės aviacijai, kurią sudaro 352 JAV specialiųjų pajėgų sparnas kelia grėsmę Rusijos Federacijai. Kariuomenės specialiųjų pajėgų desanto operacijos yra puolimo pobūdžio, o atstumas nuo Rygos iki Pskovo — 270 kilometrų — tai pusvalandžio skrydis amerikietiškam "CV-22 Osprey" konversiniui lėktuvui. Ranka pasiekiamos — Baltijos laivyno bazės, kelios atominės elektrinės ir kiti strateginiai objektai Rusijoje. Žinoma, Rusijos Federacijos gynybos ministerija reaguoja į grėsmes (atkreipkite dėmesį, kol kas savo teritorijoje, o ne Meksikos ar Kubos teritorijoje). Išvada: kuo daugiau Latvijos teritorijoje yra užsienio karinių bazių ir tarptautinių batalionų su savo ginklais, tuo pavojingiau joje gyventi.

Kovo mėnesį prasidėjusios atviros JAV armijos ir jos sąjungininkų "Defender Europe 21" pratybos – dar viena vinis regioninio saugumo karsto dangtyje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.