Ar Visuotinis Lietuvos liaudies susirinkimas išspręs Stambulo konvencijos klausimą

Seimo planai nesikeičia: pavasario sesijoje bus teikiamas Partnerystės įstatymas, Stambulo konvencija svarstoma nebus

Visuomenei susipriešinus dėl planų ratifikuoti Stambulo konvenciją, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis mano, kad šio klausimo svarstymas galėtų būti perduotas tam tikrai žmonių grupei — "piliečių asamblėjai". Joje, pasak šalies vadovo patarėjo, visuomenės atstovai diskutuotų apie pačius opiausius klausimus.

"Piliečių asamblėja, grupė galėtų susėsti dėl bendros diskusijos, galiausiai galėtų parengti rekomendacijų paketą politikos formuotojams, tai yra Seimo nariams, kurie anksčiau ar vėliau turės priimti sprendimą dėl Stambulo konvencijos", — sakė Mačiulis.

Prezidentas Gitanas Nausėda, paprašytas patikslinti patarėjo mintį, pabrėžė, kad panašios piliečių grupės, diskutuojančios visuomenei itin svarbiais klausimais, egzistuoja užsienio šalyse. Lietuva, anot jo prezidento, galėtų paimti pavyzdį. Gal iš kaimynės Baltarusijos? Kurią Lietuva vis moko, kaip Baltarusijai gyventi.

"Tai tikrai neturėtų tapti prievole arba reikalavimu, be jokios abejonės, ne pakeisti parlamento atstovavimą, tačiau tapti papildomu ir net tam tikra prasme pilietinę kultūrą, pilietinę galią žadinančiu instrumentu.

Jeigu klausimas yra vertas visos visuomenės diskusijos, mes galime sugalvoti daug būdų, kaip tą nuomonę išreikšti, nes kuo geriau skirtingos visuomenės grupės tai gali padaryti, tuo mažiau nesusipratimų ir įtampos bus vėliau, jau įgyvendinant jo nuostatas", — tvirtino Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda.

Lietuvos prezidento idėja didelio entuziazmo nesukėlė.

Spaudos konferencijoje Nausėda sakė, kad piliečių asamblėja galėtų tapti "tam tikra prasme pilietinę kultūrą, pilietinę galią žadinančiu instrumentu".

Kiek anksčiau prezidento patarėjas Povilas Mačiulis aiškino, jog tokios asamblėjos atitikmenis svarstant visuomenei jautrius klausimus yra turėjusios Airija ir Prancūzija, kurių pavyzdžiu galėtų sekti ir Seimas, "atsitiktinai atrenkant gyventojus pagal demokratijos kriterijus, sudaryti žmonių grupę, kuri savo sandara atspindi visuomenę". Apie Baltarusijos Respublikos atitikmenis ir patirtis prezidento patarėjas nieko nepaminėjo.

"Žinių radijui" prezidento patarėjas Povilas Mačiulis sakė, kad piliečių asamblėja "galėtų susėsti bendrai diskusijai, galiausiai galėtų parengti rekomendacijų paketą politikos formuotojams, t. y. Seimo nariams".

Iki šiol Lietuvoje nebuvo pakankamai diskusijų dėl Stambulo konvencijos. Tai rodo verdančios aistros viešojoje erdvėje. Išsami diskusija "piliečių asamblėjoje", tikėtina, būtų naudinga.

Toks mechanizmas, kurį siūlo Jo Ekscelencija, būtų naudingas ne tik šiuo konkrečiu klausimu. Bet ir visais kitais atvejais. Pavyzdžiui, vertinant naujosios Lietuvos istoriją ir jos veikėjus. 

Tokiu būdu būtų galima amortizuoti įtampą. Išdiskutavus, aptarus silpnąsias ir stipriąsias kiekvieno klausimo problemos puses. Diskusijose būtų galimybė paneigti įvairius mitus bei visuomenei politinių "frylancerių" primetamus naratyvus. 

Tokiu atveju Seimui tektų spręsti tik principinius politinius klausimus. O ne vis diskutuoti mitais paremtus dalykus. Idealiu atveju.

Idealiu atveju "piliečių asamblėja" nedubliuotų parlamento darbo. Joje vyktų tik diskusijos. Politiniai sprendimai nebūtų priimami.

Politiškai konkrečius sprendimus priima Seimas. Tai aksioma. Seime, matant, kokios pozicijos visuomenėje dominuoja, diskusija taptų konkreti. Seimas galėtų daryti konkrečius, labiau kvalifikuotus sprendimus. Idealiu atveju.

Žinoma, jeigu savo piliečių nuomonės parlamentas paiso. Idealiu atveju.

Seimas ketvirtadienį svarstė parlamento pavasario sesijos darbų programą. 

Vėl susiduriame su Stambulo konvencijos problema. Vėl matysime Seime diskusijas. Vėl visuomenė į jas reaguos labai aštriai. Ir nesvarbu, kuri pusė kalbės. Ir vieni, ir kiti nuo visuomenės gaus pylos. 

"Valstiečiai" siūlė iš parlamento pavasario sesijos darbų programos išbraukti siekį įteisinti partnerystės institutą. Mišrios Seimo narių grupės atstovas Remigijus Žemaitaitis ragino į darbų programą įtraukti Stambulo konvencijos svarstymą. Šioms iniciatyvoms Seimas nepritarė.

Pasiūlymą pristačiusi "valstiečių" frakcijos narė Asta Kubilienė priminė, kad "Baltijos tyrimų" atlikta apklausa parodė, jog tos pačios lyties asmenų santuokai pritartų tik 8 proc. Lietuvos gyventojų. Parlamentarė mano, jog būtent dėl šių rezultatų Seimo sesijos darbų programoje įrašytas esą nekonkretus darbas, tai yra, numatyta pateikti "Partnerystės institutą reglamentuojančius teisės aktus".

"Kviečiu išbraukti šitą punktą, būti atviriems visuomenėje ir nekelti dar didesnio susiskaldymo šiuo klausimu. Kai turėsime aiškų projektą, galėsime svarstyti "už" ir "prieš", — pabrėžė Kubilienė.

Vis dėlto Seimas nepritarė "valstiečių" siūlymui iš Seimo pavasario sesijos darbų programos išbraukti siekį įteisinti partnerystės institutą. Už siūlymą balsavo 46 Seimo nariai, 48 iniciatyvai nepritarė, 14 susilaikė.

Mišrios Seimo narių grupės atstovas Žemaitaitis savo ruožtu pasiūlė į Seimo pavasario sesijos darbų programą įtraukti Stambulo konvenciją. Jo manymu, dėl šio itin daug diskusijų sukeliančio dokumento būtina apsispręsti. Tačiau Seimas šiai iniciatyvai nepritarė. Už R. Žemaitaičio siūlymą balsavo 11 Seimo narių, 62 parlamentarų nepritarė idėjai, 32 susilaikė.

Seimas pavasario sesijos darbų programą patvirtinti planuoja kitą savaitę.

1996 metais pirmą kartą Baltarusijos Respublikos istorijoje buvo suorganizuotas didžiulis visaliaudis forumas, kitaip tariant, piliečių asamblėja. Ši asamblėja suvienijo visų Baltarusijos regionų atstovus — skirtingų socialinių grupių, profesijų ir amžiaus žmones. Renginyje buvo aptariami svarbiausi socialiniai ir politiniai valstybės raidos klausimai.

Šių metų vasario 11–12 dienomis kaimyninėje Baltarusijoje, Minske, vėl vyko Baltarusijos liaudies susirinkimas. Į jį iš visos šalies susirinkę skirtingų socialinių grupių atstovai sprendė svarbiausius su šalies visuomeniniu ir politiniu gyvenimu susijusius klausimus.

1996 metų renginio formatas Baltarusijos visuomenei pasirodė tinkamas. Todėl jis buvo organizuotas ir vėliau — 2001, 2006, 2010, 2016 ir 2021 metais. Pastarasis forumas buvo išskirtinis tuo, kad šalyje vyko nesibaigiančių protestų fone.

"Kalbant apie renginio dalyvius, jais, beveik lygiomis dalimis, tapo darbininkai, ūkininkai, inžinieriai-technikai, socialinės-kultūrinės srities darbuotojai, įmonių ir organizacijų vadovai, kariškiai, teisėsaugos atstovai, studentai, pensininkai ir privatūs verslininkai. Esu įsitikinęs, kad šių Baltarusijos visuomenei atstovaujančių delegatų adresu išsakomos pretenzijos neturi jokio pagrindo", — likus kelioms dienoms iki forumo teigė Baltarusijos premjeras Romanas Golovčenka.

Baltarusijos premjeras Golovčenka pabrėžė, kad, parenkant forumo kryptį ir sudarant jo metu planuojamų aptarti su valstybės ateitimi sietinų klausimų sąrašą, buvo atsižvelgta į "visuomenės diskusijose, laiškais ar telefonų skambučiais pateikiamas iniciatyvas bei pasiūlymus".

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka forumo išvakarėse priminė, kad per du mėnesius vykusias sociologines apklausas buvo apklausta 10 tūkst. šalies gyventojų. Tai, pasak jo, leido "ypač išsamiai išstudijuoti visuomenės nuotaikas".

Lietuva moko kitus. Ir dažnai praranda progą protingai patylėti. Arba pasimokyti. Iš kitų. Iš savo istorijos. 

Jo Ekscelencijos idealistinė "piliečių asamblėja" niekada netaps "Visuotiniu Lietuvos liaudies susirinkimu". Nes protingų politologų bus švelniai sukritikuota, politinių "frylancerių" aršiai išjuokta. Ir Jo Ekscelencijos entuziazmas išblės savaime. O idėja bus užgesinta. 

Užgesinta ir padedant Lietuvos žiniasklaidai. Žiniasklaidai, kuri veikia kaip tam tikras informacinio karo instrumentas, siekiant įveikti politinį priešininką. Pažeminti politinį priešininką. Parodyti, koks politinis priešininkas yra primityvus, nieko neišmanantis, siaurai mąstantis. Parodyti, kaip reikia politinį priešininką apšviesti arba eliminuoti iš viešosios erdvės. 

Ir ne taip svarbu, ar tai skirta vidaus publikai, ar užsienio politikos veikėjams.

Ar Partnerystės įstatymą bei Stambulo konvenciją aprobuos Lietuvos "piliečių asamblėja", ar "Visuotinis Lietuvos liaudies susirinkimas", Lietuvos liaudies gerovei tai jokios įtakos neturės. Bet Lietuvos visuomenę tai tikrai supriešins.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.