Prieš ką nukreiptos Amerikos pratybos "DEFENDER Europe"

JAV kariuomenės vadovaujamos plataus masto tarptautinės pratybos "DEFENDER Europe 21" sistemingai naikina Europos saugumo sistemą vardan Vašingtono interesų ir iš esmės primena trečiojo pasaulinio karo repeticiją

JAV armijos vadovybė Europoje ir Afrikoje paskelbė dislokuojanti plataus masto pratybas "DEFENDER Europe 21", kuriose dalyvautų iki 30 tūkstančių karių iš 26 šalių. Jos apims 30 daugiakampių 12 Europos šalių. Paskelbti tikslai yra padidinti strateginę ir operatyvinę parengtį, plėtoti JAV, sąjungininkų ir NATO partnerių sąveiką.

Anksčiau JAV armijos Europoje ir Afrikoje vadas generolas Kristoferis Kavolis (Christopher Cavoli) pabrėžė, kad "DEFENDER Europe 21" suteikia puikią galimybę patobulinti gebėjimą bendrai reaguoti į bet kokią krizę strategiškai svarbiame Balkanų regione ir Juodojoje jūroje. Pagal planą "krizės" geografija tuo neapsiriboja. Kariuomenė panaudos pagrindinius sausumos ir jūrų kelius, jungiančius Europą (įskaitant Baltijos šalis), Aziją ir Afriką. Pratybų metu bus naudojami nauji ir aukštųjų technologijų pajėgumai, įskaitant oro gynybos sistemas, priešraketinės gynybos sistemas, JAV nacionalinės gvardijos turtą (2 100 karių iš penkių valstijų) ir neseniai atgaivintą Pentagono V armijos korpusą (dislokuotą Lenkijoje).

Planuojamas karinio personalo ir 1 200 vienetų karinės įrangos perkėlimas iš JAV į keturis Europos jūrų uostus prasideda kovo mėnesį. JAV kariuomenės ginklai ir atsargos, anksčiau dislokuotos bazėse Vokietijoje, Italijoje ir Nyderlanduose, bus vėl suaktyvintos balandžio mėnesį, o Amerikos karius tuo pačiu metu pradės priimti oro uostai 12 Europos šalių. Aktyvumo pikas planuojamas gegužę, kai neatidėliotino reagavimo, "Saber Guardian", "Swift Response" pratybos, taip pat susijusios "African Lion" ir "Steadfast Defender" vyks vienoje operacinėje erdvėje.

Bulgarijoje, Rumunijoje, Estijoje bus vykdomos keturios oro desanto operacijos, kuriose dalyvaus 7 000 kariškių. Nuo gegužės vidurio iki birželio pradžios daugiau nei 13 000 karių iš 19 šalių gyvai šaudys per oro gynybos ir raketų gynybos operacijas. Pratybose dalyvauja visos Baltijos šalys. Iš šalių-partnerių aktyviai dalyvauja Gruzija, Moldova, Ukraina. "DEFENDER Europe 21" baigsis birželį. Nebent pandemija sutrukdys, kaip tai nutiko pernai.

Operatyvinis pasirengimas

Sprendžiant pagal "DEFENDER Europe 21" koncepciją, pagrindinė (greičiausiai) JAV ir NATO karinė priešininkė yra Rusijos Federacija. Realiai europiečiams labiausiai kelia grėsmę "Vašingtono antirusiška manija". Provokuojančios tarptautinės pratybos, atliekamos su JAV armija šalia Rusijos sienų, objektyviai sunaikina Europos saugumo sistemą. Niekas nepamiršo, kaip Pentagonas sukūrė ir išsprendė "krizes" Afganistane, Irake, Sirijoje, Libijoje, Jugoslavijoje.

"DEFENDER Europe 21" idėja kaip visuma primena trečiojo pasaulinio karo repeticiją, tačiau įspūdį gadina silpna režisūra.

JAV kariuomenės Europoje vadovaujamos nominaliai gynybinės, plataus masto bendros pratybos yra skirtos padidinti tarptautinių pajėgų (Pentagonas + sąjungininkai ir partneriai) pasirengimą ir sąveiką. Tačiau šį "mechanizmą" dar reikia surinkti ir ištaisyti. "Europos gynėjams" trūksta laiko.

Autoritetingas Amerikos karinis lyderis (buvęs JAV ir NATO pajėgų Afganistane vadas) Džonas Nikolsonas (John Nicholson) anksčiau priminė savo kolegoms, kad karinio konflikto atveju vien Baltijos regione Šiaurės Atlanto aljansui reikės 90 dienų, kad jis galėtų perkelti savo pajėgas, o operacijai Kryme Rusijai užteko maždaug trijų savaičių. Dabar įsivaizduokime hipotetinį karinį konfliktą teritorijoje nuo Baltijos iki Juodosios jūros ir Kaukazo, kurį iš tikrųjų "DEFENDER Europe 21" imituoja 30 tūkstančių karių. Labai nepatikima ir neįtikinama.

Karinių operacijų rezultatas bet kuriame operacijų teatre 90 % priklauso nuo logistikos ir kontrolės sistemų, tai yra, pergalės potencialas susiformuoja dar prieš karo veiksmus. Pentagonas ir jo sąjungininkai Europoje (partneriai) dar prieš operacijas lauke (jūroje) turės išspręsti daugelį logistikos problemų, sukurti tikrai "beribę" vienybę žemėje, jūroje ir danguje. NATO ir ES tradiciškai taikomos demokratinės procedūros — diskusijos ir balsavimas — fronte yra labai pavojingos.

Be to, tarptautinės kariuomenės pajėgos turi vykdyti kovos koordinavimą — tai sudėtingas procesas net ir vienos nacionalinės armijos batalionų, pulkų ir brigadų mastu. Trisdešimtyje Europos operacijų teatro poligonų surinkite 30 tūkstančių karių iš 26 šalių (NATO ir partnerių), paleiskite juos į "mūšį", ir pamatysite ir tikrą logistinį pragarą, ir operatyvinį cirką.

Neproporcinga atsakomybė

Tarkime, pirmieji "DEFENDER Europe 21" sunkumai prieš tai nugalėti. Pentagono ir NATO kariai papildė šaudmenis, sutelktus dislokacijos vietose, pranešė apie savo pasirengimą atlikti paskirtas užduotis. Efektyvus tarpžemyninis skrydis ir momentinis pasirengimas kovai yra pusė darbo, svarbiau yra kovos stabilumas ir garantuotas efektyvumas visos operacijos metu.

Pavyzdžiui, karo veiksmų piko metu Afganistane JAV kariuomenės skaičius pasiekė 100 tūkstančių žmonių (plius 50 tūkstančių "durtuvų" iš sąjungininkų šalių) — tai dešimtys pilnaverčių kombinuotų ginklų brigadų su visais ginklais ir įranga, didžiulė jėga. Įvairiais laikais amerikiečiams ir jų sąjungininkams lengvaisiais ginklais priešinosi 50–70 tūkstančių kovotojų, daugiausia Talibanas. Tuo tarpu "Afganistano fronte" žuvo 3 300 amerikiečių karių.

Vien per pastarąjį dešimtmetį civilių gyventojų "lydintieji nuostoliai" sudarė daugiau nei 32 tūkst. Neseniai Pentagonas apskaičiavo, kad iš biudžeto karui Afganistane nuo 2001 metų buvo išleista 193 mlrd. USD. 20 metų trukusios kampanijos rezultatas buvo gėdingas taikos susitarimas tarp JAV ir dominuojančios teroristinės organizacijos "Taliban" (uždrausta Rusijoje), Amerikos kariuomenės išvedimas ir JAV Valstybės departamento tiesioginis Talibano nukreipimas į Afganistano Islamo Respublikos vyriausybę ir parlamentą.

Daugiau nei 50 Europos šalių (įskaitant Azerbaidžaną, Armėniją, Baltarusiją, Gruziją, Moldovą, Rusiją, Baltijos šalis, Turkiją) yra JAV armijos vadovybės atsakomybės srityje Europoje ir Afrikoje. Dauguma jų to neprašė. Pentagonui priskirta atsakomybė akivaizdžiai neatitinka jo galimybių ir kelia grėsmę priklausomoms šalims.

Šiandien europiečiai, vadovaujami JAV armijos, kuria bendrų karinių operacijų prieš Rusiją planus, nekreipdami dėmesio į nesėkmingą Artimųjų Rytų patirtį ir tarptautinės karinės mašinos (Pentagono, NATO ir partnerių) technologinį neatitikimą. "Europos gynėjai" negalvoja apie galimų karinių nuostolių europinį mastą, apie Europos Sąjungos ir JAV civilių gyventojų nelaimes ir sunkumus.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.