Apgailėtini milijonai prieš milijardą. Lietuva gavo Kinijos atsakymą 

Pekino kantrybė baigėsi. Supratusi, kad žodiniai raginimai neveikia Lietuvos ir Europos politikų, Kinija ėmė veidrodiškai reaguoti į įžūlius Vilniaus ir Briuselio bandymus kištis į jos vidaus politiką. Lietuvoje pradėjo šaukti: "O mus už ką?!"

Įvyko tai, apie ką Sputnik Lietuva kalbėjo per pastaruosius porą mėnesių. Reaguodamas į Lietuvos politinio elito susirūpinimą dėl uigūrų ir "laisvo Tibeto" teisių, taip pat į Lietuvos planus atidaryti prekybos misiją Taivane, oficialus Pekinas priėjo nuo žodžių prie darbų. Pirmiausia jis įvedė sankcijas keliems ES politikams — EP nariams, Belgijos ir Nyderlandų parlamentų nariams bei keliems mokslininkams. Jiems buvo uždrausta įvažiuoti į Kiniją. "Juodajame sąraše" taip pat atsidūrė keturi lietuviai — Seimo narė Dovilė Šakalienė ir trys diplomatai.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija nustebo ir net pasipiktino. Jie iškvietė Kinijos ambasadorių prie kilimo. Kas čia vyksta? Kinai, ką sau leidžiate? Sankcijų taikymas nepaklusniesiems ir diktatoriams yra tik demokratinių valstybių prerogatyva. O jūsų reikalas — klausyti ir tylėti!

"Ambasadoriui priminta, kad vakar Briuselyje vykusioje ES Užsienio reikalų taryboje patvirtintas asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės pagal ES Globalų sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą, sąrašas nėra nukreiptas nė prieš vieną šalį. Patvirtintu sąrašu, remiantis įrodymais, pritaikytos tikslinės ribojamosios priemonės fiziniams ir juridiniams asmenims, vykdantiems rimtus žmogaus teisių pažeidimus įvairiose šalyse.", — sakoma Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Keistas teiginys. Jie sako, kad mūsų sankcijos "asmenims ir juridiniams asmenims, kurie rimtai pažeidžia žmogaus teises įvairiose šalyse" yra teisėtos, o jūsų sankcijos Kinijos uigūrų laisvės sergėtojams yra neteisėtos.

"Ambasadoriui buvo priminta, kad žmogaus teisių apsauga yra ilgalaikis Lietuvos užsienio politikos tikslas ir šios Vyriausybės prioritetas, o Kinija paraginta vietoj atsakomųjų priemonių imtis spręsti žmogaus teisių pažeidimus", — sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Ką Kinijos ambasadorius Lietuvoje atsakė užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, iki šiol nežinoma. Tačiau šiek tiek anksčiau už ambasadorių atsakė KKP centrinio komiteto užsienio reikalų komiteto biuro vadovas Yangas Jiechi. Per Kinijos ir Amerikos derybas Ankoridže kovo 19 dieną jis mandagiai, bet labai griežtai perspėjo Amerikos kolegas, kad jie neturi teisės kalbėti su Pekinu iš galios pozicijos ir apskritai "JAV neatstovauja tarptautinei viešajai nuomonei, kaip ir Vakarų pasaulis apskritai".

Šiais aukšto rango Kinijos diplomato žodžiais taip pat galima drąsiai kreiptis į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją, kuri yra įpratusi įsakmiu tonu mokyti kitas tautas, aiškinti žmogaus teises ir pagrindines demokratijos nuostatas.

"Įžeistos" parlamentarės Dovilės Šakalenės komentaras taip pat keliantis nuostabą.

"Paradoksalu, kad milijardinė valstybė renkasi bauginti mažytės šalies pilietę užuot nustojusi neteisėtai kalinti ir kankinti milijoną savo šalies piliečių. Ir visgi tokia staigi Kinijos komunistų partijos reakcija į ES šiandien paskelbtas sankcijas aukštiems kinų pareigūnams, tiesiogiai susijusiems su masiniais sistemingais nusikaltimais žmogiškumui, liudija, kad Kiniją veikia mūsų principinga pozicija", — piktai atrėžė Šakalienė, nepastebėjusi, kad ji pati sau prieštarauja.

Tai yra, maži trys milijonai Lietuvos žmonių turi teisę pamikslauti 1,5 milijardo Kinijos gyventojų ir nurodinėti jiems, kaip reikia gyventi "pagal didžiojo senelio priesakus", kuriuos pateikė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Gabrielius Landsbergis? Šiuo atveju reikia būti pasirengusiam tam, kad žodiniai "kinų perspėjimai" baigėsi — ir kitas bumerangas smogs į kaktą ne tik Lietuvos užsienio politikai, bet ir ekonomikai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.