Muzika per ausines kelia pavojų ne tik vairuotojams, bet ir pėsčiųjų elgsenai kelyje

VILNIUS, kovo 28 — Sputnik. Specialistai atkreipė dėmesį į klausos apkrovos riziką, kuri kenkia ne tik sveikatai, bet ir vairuotojų bei pėsčiųjų elgsenai kelyje, praneša draudimo bendrovės "Gjensidige" spaudos tarnyba.

Pasak draudimo bendrovės "Gjensidige" Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, su saugaus vairavimo principais yra visiškai nesuderinamas ausinių naudojimas kelyje.

"Vairuotojai, kurie važiuoja ausinėse garsiai grojant muzikai, turi žinoti, jog toks elgesys gali pakenkti jų kelionės saugumui. Praktika rodo, kad šis dirgiklis kelia rimtą pavojų vairuojančio žmogaus susikaupimui ir jo reakcijai", — sakė Katilienė.

Jos teigimu, ausinėse, o ne salone grojanti muzika dar labiau trukdo vairuotojui girdėti artėjančius automobilius ir kitus garsus, kurie jam leidžia orientuotis bei suvokti situaciją kelyje.

Ji atkreipia dėmesį ir į kitą per ausines garsiai klausomos muzikos keliamą pavojų — padidėjusią tikimybę laiku neišgirsti specialiųjų tarnybų sirenų ir sukliudyti jų sklandžiam eismui.

"Mūsų užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad 37 proc. Lietuvos vairuotojų bijo patekti į eismo nelaimę. Pašaliniai dirgikliai ir nedėmesingumas itin dažnai tampa tokių įvykių priežastimi, todėl ausinių, kaip ir telefono, vairuotojai kelyje turėtų vengti", — tvirtina Katilienė.

Praktika rodo, kad pėstiesiems ausinėse skleidžiamas garsas yra dar pavojingesnis nei vairuotojams.

"Pėstieji yra atskiriami nuo aplinkinio pasaulio garsų, todėl gali neišgirsti artėjančio automobilio, dviračio ar paspirtuko. Intensyvius garsus ausinėse reikėtų prislopinti einant per gatvę arba šalia važiuojamosios kelio dalies. Dažnai pasitaiko situacijų, kai riboto matomumo zonose transporto priemonė pirmiausia yra išgirstama, o ne pamatoma", — kalba žalų vadovė.

Ausinių keliama žala

Pasak šeimos gydytojo Julijaus Dabkaus, triukšmo apkrova neigiamai veikia žmogaus kūną, nes daro įtaką nervų, širdies, kraujagyslių ir net virškinimo sistemai.

"Tačiau labiausiai nuo triukšmingų garsų kenčia klausos organai. Pasaulinės sveikatos organizacijos statistiniai duomenys rodo, kad daugiau kaip 1,1 milijardo vaikų, paauglių ir jaunuolių įtariami klausos sutrikimai dėl ausinių naudojimo. Tačiau klausos sutrikimai pasireiškia ir yra konstatuojami po daugybės metų, kai pasekmės jau yra negrįžtamos", — sako šeimos gydytojas. 

Jo teigimu, klausos sutrikimų atsiranda dėl to, kad žmogaus klausos sistemos raumenys natūraliai saugosi tik nuo nereguliarių garsų.

"Kai garsas stiprus, raumenys įsitempia, taip apsaugodami ypač jautrias klausos ląsteles. Šie raumenys negali būti įsitempę ilgą laiką, todėl garsiai klausantis muzikos per ausines jie užtikrina tik dalinę apsaugą", — tvirtina Dubkus.

Pasak gydytojo, žmogaus klausai saugus garsas yra nuo 40 iki 60 decibelų (dB), prilygstantis mažam ausinių garsui, todėl vidutinio stiprumo garso, kurio intensyvumas yra 85 dB, galima klausytis keletą valandų be perstojo. Tačiau intensyvesnis garsas nėra saugu. Pavyzdžiui, viso intensyvumo garso, kurio galia yra 100–105 dB, per ausines galima klausytis tik 10 minučių. Tokio intensyvumo muzikos klausymasis per ausines gali sukelti svaigulį, atminties ir pajėgumo suprastėjimą bei sumažinti dėmesio sutelkimą.

Taip pat jis pridūrė, kad garsiai ir intensyviai klausytis muzikos per ausines yra rizikinga, nes klausa prarandama palaipsniui.

Žmogus gali ilgai nepastebėti klausos sistemos pokyčių, taip didėja rizika, kad sutrikimai bus konstatuoti per vėlai — kai pastebimai sumažėja kalbos suvokimas ir suprastėja vestibiuliarinio aparato veikla, pabrėžė šeimos gydytojas.