Tyrimas: moterų finansinė nepriklausomybė mažesnė nei vyrų

Paklausus moterų, ar joms pavyktų savarankiškai pasirūpinti savimi ir vaikais, beveik kas ketvirta nurodė, kad to padaryti ji nesugebėtų

VILNIUS, kovo 28 — Sputnik. Finansiškai nepriklausomos nesijaučia 28 proc. Lietuvoje gyvenančių moterų, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas šalies gyventojų tyrimas. 

Finansinė nepriklausomybė arba finansinis saugumas reiškia kelis tai, kad žmogus gali pats kontroliuoti savo finansus ir savarankiškai priimti su pinigais susijusius sprendimus. Taip pat gali save išlaikyti, todėl jam nebūtina kliautis kitų finansine pagalba, pavyzdžiui, valstybės, šeimos ar draugų.

"Iš visų šalies gyventojų moterų dalis, jaučianti finansinį nesaugumą, yra didesnė nei vyrų. Tai reiškia, kad asmeninių finansų iššūkiai moterims tampa ypač reikšmingi sunkmečio ir krizių akivaizdoje", – rašo "Swedbank" Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.

Lyčių vaidmenys šeimoje

Gyventojų tyrimas parodė, jog visada arba dažnai skalbia, valo ir kitaip prižiūri namų tvarką 88 proc. moterų ir 27 proc. vyrų. Vaikais rūpinasi, atitinkamai, 92 proc. moterų ir kas trečias vyras.

Šie vaidmenys persikelia ir į finansų tvarkymą. Paklausus moterų, ar joms šiuo metu pavyktų savarankiškai pasirūpinti savimi ir vaikais (jei jų turi), beveik kas ketvirta moteris nurodė, kad to padaryti ji nesugebėtų.  

Stereotipines namų vaidmenų "taisykles" atspindi ir tai, kaip vyrai ir moterys nurodo norintys, kad jų partneris elgtųsi esant gerai šeimos finansinei situacijai. Nors didžioji dalis mano, jog reikėtų derinti šeimos ir darbo reikalus, visgi 13 proc. vyrų pirmenybę teikia tam, kad jų žmona ar partnerė nedirbtų ir rūpintųsi namų ūkiu ir šeima. 14 proc. respondenčių moterų tokiu atveju taip pat mieliau nedirbtų ir prižiūrėtų namus.

Moterų finansiniai iššūkiai 

Remiantis statistika, moterys Lietuvoje vidutiniškai vis dar uždirba mažiau nei vyrai – atlyginimų atotrūkis tarp vyrų ir moterų 2019 metais siekė 12,4 proc. Be to, moterų yra mažiau vadovaujančiose pozicijose, jos yra rečiau paaukštinamos pareigose. 

"Vaikų auginimas turi didelės įtakos moterų finansiniam saugumui, nes moterys tam skiria nemenką savo gyvenimo dalį. Taip sumažėja jų profesinei veiklai skiriamas laikas, jos neteka dalies pajamų ir apsiima daugiau neapmokamų namų ruošos darbų. Moterims taip pat dažnai tenka rūpintis ir savo vyresniais giminaičiais, o tai vėlgi turi įtakos moterų laikui bei finansams", – rašo Bagdanavičiūtė.

Šiuo metu vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė Lietuvoje yra 10 metų ilgesnė nei vyrų. Didesnė jų dalis pensinio amžiaus gali sulaukti būdamos vienos ir dėl sutuoktinio mirties, ir dėl savo asmeninio sprendimo ar skyrybų.

"Panašu, kad moterys dažniau gali netekti pajamų arba patirti daugiau išlaidų dėl nuo jų nepriklausomų gyvenimo aplinkybių. Visa tai reiškia, kad moterims reikėtų daugiau dėmesio skirti finansams ir savo finansiniam saugumui", — rašo ekspertė.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė "Norstat". Tyrimo metu buvo apklaustas 1001 Lietuvos miestų gyventojas nuo 18 iki 60 metų amžiaus, kurio namų ūkį sudaro daugiau nei vienas asmuo.