Lietuva pasisakė prieš "Sputnik V" įtraukimą į "žaliąjį" ES sertifikatą

Tikimasi, kad dokumentas bus prieinamas Europoje birželio viduryje. Jame, be asmens duomenų, bus pateikta informacija apie skiepijimą ar persirgtą ligą

VILNIUS, kovo 29 — Sputnik. Lietuva priešinasi Rusijos vakcinos "Sputnik V" įtraukimui į Europos Komisijos siūlomą vakcinacijos sertifikatą, kuris respublikoje dar vadinamas "žaliuoju pasu". Apie tai leidiniui "Politico" pranešė Lietuvos ambasadoriaus ES pareigas einantis Simonas Šatūnas.

"Lietuva yra tvirtai įsitikinusi, kad tik Europos vaistų agentūros patvirtintos vakcinos turėtų būti skaitmeninio žaliojo sertifikato dalis", — pasakė jis.

Anot diplomato, Europa, užuot pasikliauti "nepatvirtintomis" vakcinomis, tokiomis kaip "Sputnik V", turėtų sutelkti dėmesį į savo vakcinų, į kurias ji investavo, gamybos didinimą. Pavyzdžiui, Vokietijos farmacijos kompanijas "BioNTech" ir "CureVac" finansavo Europos Sąjunga.

Pasak Šatūno, tik tų vakcinų, kurioms leidimą suteikė EVA, pripažinimas yra būdas pabrėžti ES institucijų — vaistų reguliuotojo ir ES ligų stebėjimo agentūros, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro — patikimumą.

Jis taip pat pridūrė, kad tai yra paramos Europos farmacijos pramonei signalas.

Anksčiau EK atstovas Tjeri Bretonas interviu Prancūzijos žiniasklaidai pareiškė, kad vakcinacijos nuo koronaviruso sertifikatas ES taps prieinamas nuo birželio 15 d. Dokumente bus nurodyti savininko vardas, pavardė, gimimo data, paso numeris, taip pat informacija apie skiepijimą ar persirgtą ligą.

ES rinkoje dabar leidžiama centralizuotai naudoti keturias vakcinas — iš bendrovių "Pfizer" ir "BioNTech", "Moderna", "AstraZeneca", "Johnson & Johnson". Tačiau skiepijimo kampanija nevyksta sklandžiai. Visų pirma, buvo ir yra nesklandumai su kai kurių preparatų tiekimu.

Anksčiau Lietuvai ir kelioms kitoms ES šalims teko laikinai sustabdyti vakcinaciją preparatu "AstraZeneca" dėl galimų šalutinių poveikių, tačiau gavus EVA saugumo garantiją, procedūra buvo atnaujinta.

Lietuva ne kartą pareiškė, kad respublika nesvarsto galimybės įsigyti Rusijos vakciną nuo koronaviruso "Sputnik V", nepaisant to, kad EVA atlieka jos vertinimą. Lietuvos vadovybė pripažino, kad šis klausimas jiems yra politinis.

Tačiau ne visi Lietuvoje laikosi šio požiūrio. Lietuvos žurnalistas, leidinio "Respublika.lt" vyriausiasis redaktorius Vitas Tomkus anksčiau pasmerkė valdžią už tokį sprendimą. Jis pažymėjo, kad jie politiką iškelia aukščiau žmonių gyvenimo ir pavadino tai "fašistine diktatūra". Partijos "Laisvė ir teisingumas" vadovas Remigijus Žemaitaitis pažymėjo, kad Austrija svarsto Rusijos vakcinos tiekimo klausimą nelaukdama EVA sprendimo.

Ekspertas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad Lietuva yra pasirengusi nužudyti savo piliečius vardan kovos su "Sputnik V". Pasak jo, vykdydami vakcinaciją Lietuvos politikai vadovaujasi geopolitika.

Lietuvoje per visą pandemijos laiką buvo nustatyta daugiau nei 214 tūkstančių koronaviruso atvejų, tarp jų daugiau nei 3,5 tūkstančio baigėsi mirtini.

Vyriausybė nusprendė pratęsti karantiną iki balandžio pabaigos. Ji taip pat grąžino ribojimus judėjimui tarp savivaldybių Velykų laikotarpiu — nuo kovo 27 iki balandžio 6 dienos imtinai.

Pirmąją vakcinos dozę Lietuvoje gavo daugiau nei 324 tūkstančiai žmonių, daugiau nei 150 tūkstančių žmonių yra visiškai paskiepyti.