Ekonomikos atsigavimas Lietuvoje priklausys nuo vakcinavimo progreso

Tačiau nauji COVID-19 atmainų protrūkiai ir griežtesnės jų suvaldymo priemonės, vėluojantis masinio visuomenės vakcinavimo planų įgyvendinimas gali atitolinti projektuojamą ekonomikos atsigavimą

VILNIUS, kovo 30 — Sputnik. Valstybės kontrolė (VK), vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, tvirtina Finansų ministerijos parengtą 2021–2024 metų ekonominės raidos scenarijų, informuoja VK spaudos tarnyba.

Išlieka rizika, kad, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pasikeitimą, scenarijus gali neišsipildyti.

Koronaviruso poveikis Lietuvos ekonomikai pernai buvo nevienareikšmis: viena vertus, bendrojo vidaus produkto nuosmukis buvo vienas mažiausių Europos Sąjungoje, kita vertus, nedarbo lygio pokytis — vienas didžiausių.

VK duomenimis, šalies ekonomika 2020 metais buvo tarp mažiausiai COVID-19 paveiktų ES: realusis BVP sumažėjo 0,8 proc. (ES vidurkis — 6,2 proc.). Tai lėmė išaugusi chemijos pramonės produkcijos paklausa, gausus žemės ūkio derlius ir padidėjęs maisto, gėrimų, tabako produktų eksportas. Nedarbo lygis Lietuvoje 2020 metais buvo vienas didžiausių ES ir siekė 8,5 proc. (ES vidurkis — 7,1 proc.).

Pasak Biudžeto politikos stebėsenos departamento patarėjos Jurgos Rukšėnaitės, visuomenės vakcinavimo proceso įsibėgėjimas yra ne tik sveikatos sistemą, bet ir pasaulio, ir Lietuvos ekonomikas stabilizuosiantis veiksnys.

"Suvaldžius pandemiją, per 2020 m. gyventojų ir verslo sukauptos santaupos skatintų vartojimą ir, svarbiausia, privataus sektoriaus investicijas. Sėkmingas ekonomikos transformacijai skirtų finansinių išteklių nukreipimas taip pat palankiai veiktų ekonomikos raidą vidutiniu laikotarpiu", — sakė Rukšėnaitė.

Tuo tarpu nauji COVID-19 atmainų protrūkiai ir griežtesnės jų suvaldymo priemonės, vėluojantis masinio visuomenės vakcinavimo planų įgyvendinimas gali atitolinti projektuojamą ekonomikos atsigavimą. Lietuvos ekonomiką gali neigiamai veikti ir rizikos, susijusios su pasaulio ekonomikos atsigavimu po pandemijos, užsienio paklausa ir geopolitine situacija.

Ekonominės raidos scenarijuje 2021 metais projektuojamas 2,6 proc., o 2022–2023 metais 3,2 proc. BVP augimas, kurį skatins atsigaunantis vidaus vartojimas ir investicijos. Taip pat numatant pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikų atsigavimą, projektuojamas šalies realiojo prekių ir paslaugų eksporto augimas 2021–2023 metais.

Taip pat manoma, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augs sparčiau nei infliacija. Užimtų gyventojų skaičių vidutiniu laikotarpiu neigiamai veiks prastėjanti Lietuvos demografinė padėtis.