Ekspertas: Lietuva iššoka iš "demokratinių kelnių" dėl pinigų

© Sputnik/ Alexander LipovetsLietuvos krašto apsaugos ministerija
Lietuvos krašto apsaugos ministerija - Sputnik Lietuva, 1920, 30.03.2021
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Lietuva nebegauna dotacijų, todėl respublikos politikai stiprina rusofobišką politiką, kad gautų Vašingtono ir Briuselio pritarimą, mano ekspertas Andrejus Koškinas
VILNIUS, kovo 30 — Sputnik. Baltijos šalys norėtų kurti savo nacionalinio saugumo strategiją atsižvelgdamos į JAV reikalavimus, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo politologas, Rusijos Plechanovo ekonomikos universiteto Politologijos ir sociologijos katedros vedėjas Andrejus Koškinas.
"Jos [Baltijos šalys] nuolat stengiasi iššokti iš savo "demokratinių kelnių", kad tik įtiktų pirmiausia Vašingtonui ir Briuseliui, kad kažkaip rastų kompromisų, kad gautų dotacijas savo valstybės plėtrai, nes jie turi didelių problemų su pinigais. Dotacijos joms nebeskiriamos priverstine tvarka, ir jos turi sukurti neįprastas sąlygas, atkreipdamos į save dėmesį, o Vašingtono ir Briuselio pritarimą jos gali gauti tik suaktyvinusios rusofobišką politiką", — pasakė jis.
Anksčiau Lietuvos krašto apsaugos ministerija (KAM) pareiškė, kad krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas vadovaus Nacionalinio saugumo strategijos peržiūros procesui.
Министерство обороны Литвы и министерство обороны США подписали контракт о приобретении американских легких тактических бронеавтомобилей - Sputnik Lietuva, 1920, 29.03.2021
Lietuva peržiūrės nacionalinio saugumo strategiją
Darbo grupei pavesta parengti atnaujintą Strategijos projektą iki birželio 30 dienos. Krašto apsaugos ministerija (KAM) planuoja organizuoti ekspertinius apskrituosius stalus bei viešąsias konsultacijas su akademinėmis ir analitinėmis institucijomis.
Anot KAM, paskata kalbėti apie šiuo metu galiojančios Nacionalinio saugumo strategijos peržiūrą tapo kintanti tarptautinė saugumo aplinka ir vis kylantys nauji iššūkiai. Anušausko teigimu, tokie veiksniai kaip "auganti Kinijos galia, besitęsianti Rusijos Vakarinės apygardos karinė modernizacija ar COVID-19 pandemija reikalauja permąstyti priemones, kuriomis užtikriname valstybės saugumą ir svarbiausius jos interesus".
Baltijos šalių valdžia reguliariai sudaro gynybos sutartis ir ragina didinti NATO karių buvimą regione, tai pateisindama didėjančia "Rusijos grėsme".
Tuo tarpu Maskva ne kartą pareiškė apie savo taikius ketinimus ir pabrėžė, kad neketina nieko pulti. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neketina nieko pulti, ir tiesiog naudojasi pretekstu dislokuoti daugiau technikos ir batalionų netoli Rusijos sienų.
Naujienų srautas
0