Ekspertas: Lietuvos neišgelbės jokie kaupikliai energetinės sistemos kolapso atveju

Be to, ši pusėtina priemonė Lietuvai gali kainuoti daug pinigų, mano ekspertas Igoris Juškovas

VILNIUS, balandžio 2 — Sputnik. Lietuvai nebijoti energijos deficito galėtų padėti BRELL, o ne kaupikliai, kuriuos ji planuoja įrengti, interviu Sputnik Lietuva pasakė Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ekspertas, pagrindinis Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas.

Anksčiau Lietuvos Seimas pritarė siūlymui sukurti kaupiamuosius elektros energijos pajėgumus, užtikrinsiančius nepertraukiamą elektros sistemos darbą iki Baltijos šalių sinchronizacijos kontinentinės Europos elektros tinklais projekto pabaigos.

Juškovas mano, kad kaupiamieji įrenginiai ilgalaikėje perspektyvoje neišspręs elektros energijos deficito problemos.

"Galima pasakyti, kad galima prisipirkti sau šiuos kaupiklius, iš esmės tai yra didelės baterijos, kuriose kaupiama energija, tačiau šią energiją reikia iš kažkur paimti. Jie gali daugiau ar mažiau padėti, jei turite tik retus paros energijos tiekimo skirtumus, trunkančius kelias dienas, tačiau jie neišgelbės, jei kelias savaites ar mėnesius yra deficitas, jį reikia iš kažkur padengti. Pavyzdžiui, paimkime šios žiemos situaciją. Lietuva patyrė didelį deficitą, aktyviai importavo energiją, vienas iš šaltinių tapo pirkėju, visų pirma Švedija. <...> Tai tęsėsi gana ilgą laiką, ir jokie kaupikliai jūsų neišgelbės", — pasakė jis.

Analitikas kaupiklius palygino su mobiliojo telefono baterija, kuri taip pat palaipsniui praranda savo talpą. Tuo tarpu BRELL šiuo atžvilgiu, Juškovo manymu, galėtų padėti Lietuvai nebijoti energijos deficito.

"Šiuo požiūriu BRELL yra geras tuo, kad tarp BRELL dalyvių yra šalys, kurios per metus gali tiekti didelius papildomus energijos kiekius, tarp jų Baltarusija ir Rusija. Kiek užsisakysite, tiek jos tieks. Specialių apribojimų dėl Lietuvos suvartojimo mastų nėra. Kiek Lietuva užsakytų, tiek Rusija ir Baltarusija gali šiuo klausimu padėti. Pagrindinės problemos — energijos tiekimo patikimumo — Lietuva neišspręs kaupikliais. Ir už tokią pusėtiną priemonę dar ir daug pinigų sumokės. Čia gana abejotinas Lietuvos energetikos plėtros scenarijus", — paaiškino jis.

Seimas užtikrino teisinį pagrindą įrengti kaupiamuosius įrenginius Lietuvos elektros energetikos sistemoje ir reglamentuota jų veikla pereinamuoju laikotarpiu. Ketinama įrengti keturis 50 MWh talpos elektros kaupimo įrenginius. Jie bus naudojami momentiniam energijos perdavimo sistemos veiklos patikimumui užtikrinti nenumatytų situacijų tinkle atveju.

Energetikos ministerijos teigimu, šiuo metu egzistuojantys rezerviniai įrenginiai nėra pajėgūs reaguoti nedelsiant ir jų paleidimas užtrunka ilgesnį laiką, todėl šalyje turės būti įrengtos baterijos, kurios galės pradėti tiekti energiją per kelias sekundes nuo trikdžių atsiradimo.

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.