Mokslininkai įvertino ugnikalnių poveikį klimatui

VILNIUS, balandžio 4 — Sputnik. Vulkaniniai reiškiniai, kurie į atmosferą išskirs tokį pelenų kiekį, kurio pakaks ilgam atspindėti saulės energiją ir atvėsinti klimatą, yra mažai tikėtini, sakė ekspertai, kuriuos vulkanologų dienos išvakarėse kalbino RIA Novosti.

Plačiai paplitusi nuomonė, kad ugnikalnio išsiveržimas gali atvėsinti planetą ir neutralizuoti žmogaus sukeltą atšilimą. Mokslininkai paneigė šį mitą, susijusį su ugnikalniais.

"Kad pelenai neutralizuotų klimato pokyčius, turi įvykti labai didelis išsiveržimas. Laimei, tokio masto išsiveržimo žmonijos istorijoje dar nematėme. Paskutinis Tobos ugnikalnio stiprusis išsiveržimas buvo prieš 74 tūkstančius metų. Tada, įvairiais vertinimais, mirė iki 80% visos Žemės gyvybės, nors ne visi mokslininkai tam pritaria. Artimesnis įvykis mums yra Tamboros ugnikalnio išsiveržimas 1815 metais, per kurį žuvo apie 70 tūkst. žmonių. Tokie dideli išsiveržimai gerokai paveikti klimatą, gali atvėsinti Žemę, o maži — beveik nepastebimi klimato atžvilgiu", — sakė Maskvos valstybinio universiteto Mechanikos instituto bendrosios hidromechanikos laboratorijos vadovas Olegas Melnikas.

Kaip patikslino Rusijos mokslų akademijos Atmosferos fizikos instituto darbuotojas klimatologas Aleksandras Černokulskis, net ir dėl didelių išsiveržimų atšalimas gali pasireikšti tik 2–3 metus. Stipriausias atšalimas gali atsirasti dėl ugnikalnio išsiveržimo tropikuose. Tokiu atveju pelenai patenka į stratosferą, kur veikia speciali oro masių cirkuliacija, kuri per metus pelenus neša aplink pasaulį. Tačiau laikui bėgant pelenai nusės į troposferą, o iš ten jie bus nuplauti kritulių.

"Teoriškai, jei tropikuose ugnikalniai sąlyginai išsiveržia vienas po kito, tai gali sudaryti pelenų ekraną ir atvėsinti planetą. Be to, kad išsilaikytų pelenų kiekis atmosferoje, išsiveržimai turėtų kartotis kas 2-3 metus", — sakė jis.

Černokulskis taip pat pažymėjo, kad mokslininkai svarstė galimybes dirbtinai atvėsinti planetą purškiant mažas daleles, kurios veiktų kaip pelenai. Tačiau ši sistema turi per daug šalutinio poveikio.

Kaip paaiškino Melnikas, dėl Tamboros išsiveržimo kitais metaisnepavyko užauginti  pasėlių, ir dėl to mirė daugiau žmonių nei nuo paties išsiveržimo.