Lietuvos gyventojai gerbia Putiną ir jaučia nostalgiją dėl TSRS, rodo apklausa

Respondentai savo pritarimą Rusijos lyderiui aiškina tuo, kad jis paiso savo nacionalinių interesų ir nepasiduoda išorės spaudimui

VILNIUS, balandžio 5 — Sputnik. Vilniaus politikos analizės instituto ekspertai atliko apklausą įvairiose Lietuvos vietose ir nustatė, kad daugelis respondentų vis labiau jaučia nostalgiją dėl TSRS ir palaiko Rusijos prezidento Vladimiro Putino politiką, tuo tarpu nepasitikėjimas ES auga.

"Pritarimą Putino ar [Baltarusijos prezidento Aleksandro] Lukašenkos politikai respondentai visų pirma aiškina tuo, kad tie vadovai esą paiso savo nacionalinių interesų ir nepasiduoda išorės spaudimui. Kitaip tariant, daugiašalė, dialogu, kompromisu ir bendradarbiavimu grindžiama politika suvokiama kaip silpnybė, o bendro veikimo teikiamos stiprybės — visiškai nematomos", — pažymima instituto svetainėje paskelbtame tyrime (*pdf).

Apklausos duomenimis, 37 procentai apklaustųjų sutinka, kad Putino valdymas sustiprino Rusiją. Apie 50 procentų respondentų mano, kad NATO atima valstybių narių biudžeto pinigus, kuriuos būtų geriau skirti žmonių gerovei. Dar 41 procentas apklaustųjų teigia, kad ES griauna tradicines krikščioniškas vertybes.

Daugiau nei 70 procentų apklaustųjų sutinka su teiginiu, kad Lietuvoje sąžiningam žmogui sunku užsidirbti. Daugiau nei 60 procentų respondentų mano, kad Lietuva be reikalo pykstasi su Baltarusija ir Rusija, nes santykių pablogėjimas atneš ekonominę žalą respublikai. Be to, 54 procentai apklaustųjų teigia, kad Lietuva neturi savarankiškos užsienio politikos ir daro tik tai, ką jai diktuoja Briuselis. Daugiau nei 30 procentų respondentų teigė, kad Vašingtonas diktuoja Lietuvos užsienio politiką. Daugiau nei 40 procentų pažymėjo, kad respublikoje yra ribojama žodžio laisvė — diskusijos apie istoriją gali baigtis baudžiamąja byla.

Beveik 60 procentų gyventojų sutinka su teiginiu, kad konservatorių vyriausybė apvogė žmones — sumažėjo pensijos ir nuvertėjo pinigai.

Tyrimo autoriai mano, kad labiausiai paplitęs sovietinės nostalgijos motyvas yra ekonominis saugumas. 53 procentai apklaustųjų sutinka su teiginiu, kad sovietmečiu didžioji dalis žmonių buvo finansiškai saugūs.

Apklausos duomenimis, 51 procentas respondentų mano, kad pasakojant apie "partizanų" istoriją, nutylima eiliniams gyventojams padaryta žala. Dar 49 proc. teigė, kad Lietuvos istorijoje nutylimas kai kurių asmenų prisidėjimas prie Holokausto.

Tuo tarpu metu 38 procentai apklaustųjų mano, kad Lietuva turėtų būti dėkinga, jog sovietai išvadavo šalį iš nacių
okupacijos. Dar 35 procentai respondentų teigė, kad sovietinis laikotarpis atnešė Lietuvai daugiau naudos nei žalos.

Lietuvos ir Rusijos santykiai galutinai pablogėjo valdant buvusiai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Oficialus Vilnius buvo apkaltintas tuo, kad Maskvos demonizavimas jam tapo kone nacionaliniu prioritetu. Kaip pažymėjo buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda laikosi vienpusiško antirusiško kurso.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi "Rusijos grėsmės" isterija kaip priedanga įgyvendinant savo pačių planus, visų pirma ginklų ir NATO kontingentų dislokavimą prie RF sienų.

Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva neketina nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" ir kelia antirusišką isteriją.

Istorinis ginčas tarp Maskvos ir Baltijos valstybių

Lietuva smarkiai kritikuoja 1939 metų Molotovo-Ribbentropo paktą, sudarytą tarp nacistinės Vokietijos ir Tarybų Sąjungos, teigdama, kad jis buvo skirtas "sunaikinti Vidurio ir Rytų Europos šalių valstybingumą".

Be to, Lietuva siekia perrašyti istoriją ir šlovinti nacizmą. Respublika "miško brolius" laiko "tautiniais didvyriais", kurių dauguma Antrojo pasaulinio karo metu stojo į nacistinės Vokietijos pusę ir dalyvavo naikinant žydų bendruomenę Lietuvoje. Jie taip pat dalyvavo žudant civilius ir sovietų partijos darbuotojus.

Tie, kurie nesutinka su oficialia Lietuvos valdžios pozicija, yra persekiojami.

Be to, Baltijos valstybės reguliariai skelbia kovą su "sovietų okupacijos" padariniais ir reikalauja atlyginti "žalą". Rusijos Federacija ne kartą yra pažymėjusi, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo ko nors reikalauti, o jų įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienai to meto tarptautinės teisės išlygai.

Udalcovas pabrėžė, kad TSRS buvo vienintelė trečiojo dešimtmečio Europos valstybė, pasipriešinusi fašizmui ir militarizmui Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose, o nepuolimo su Vokietija paktas buvo sukurtas siekiant išvengti karo grėsmės prie šalies sienų.