Lietuvos URM pažadėjo siekti suteikti Ukrainai priėmimo į NATO veiksmų planą

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas papasakojo, kad šis klausimas jau aptariamas su kitomis Baltijos valstybėmis ir artimiausiu metu bus parengtas atitinkamas laiškas

VILNIUS, balandžio 7 — Sputnik. Lietuva ketina prieš NATO vadovybę iškelti būtinybės Ukrainai suteikti narystės veiksmų planą klausimą, pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielus Landsbergis spaudos konferencijoje po susitikimo su Ispanijos užsienio reikalų ministre, Europos Sąjungos reikalų ir bendradarbiavimo ministre Arancha González Laya.

Narystės veiksmų planas ("membership action plan", MAP) — tai yra renginių planas, kurį įgyvendinus šalis galėtų tapti Aljanso nare.

Глава МИД Литвы Габриэлюс Ландсбергис на встрече с главой МИД Испании Аранчей Гонзалес Лайей

© Photo : МИД Литвы

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielus Landsbergis susitikime su Ispanijos užsienio reikalų ministre Arancha González Laya

"Mes turėtume netrukus kreiptis į kolegas laišku dar kartą pasvarstyti šią galimybę suteikti MAP Ukrainai", — pareiškė Landsbergis.

Užsienio reikalų ministras taip pat pažymėjo, kad Lietuva šį klausimą derina su Latvija ir Estija.

Pasak Landsbergio, narystės veiksmų plano suteikimas būtų "stiprus ženklas Rusijai". Tokiu būdu, anot Lietuvos URM vadovo, NATO pabrėš, kad Ukrainos "pasirinkta transatlantinė kryptis" yra įvertinta ir turi atgarsį tarp NATO valstybių.

Глава МИД Литвы Габриэлюс Ландсбергис на встрече с главой МИД Испании Аранчей Гонзалес Лайей

© Photo : МИД Литвы

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielus Landsbergis susitikime su Ispanijos užsienio reikalų ministre Arancha González Laya

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu susitikime su Ispanijos ministre pažymėjo, kad "aktyvėjanti agresyvi Rusijos laikysena", kaip antai "kariuomenės pajėgų telkimas ties siena su Ukraina", nenuteikia pozityviai.

"Tad Lietuva sieks, kad ES įvestų papildomas sankcijas Rusijai, jei situacija nesikeis", — pridūrė jis.

Anksčiau Ukrainos atstovas trišalėje Donbaso kontaktinėje grupėje Aleksejus Arestovičius pareiškė, kad NATO pratybos "Defender Europe — 2021" yra būtinos, kad  pasirengtų karui su Rusija. Pasak jo, NATO jau pradėjo telkti pajėgas ir perkelti jas, taip pat organizuoti logistikos klausimus, pagrindinis dėmesys skiriamas Balkanams ir Krymui.

Krymo parlamento žmonių diplomatijos ir etninių santykių komiteto vadovas Jurijus Gempelis pažymėjo, kad Ukraina ir NATO turi draugauti su Rusija, o ne kovoti, o agresijos atveju jiems teks sumokėti didelę kainą.

Lietuvos valdžios atstovai aktyviai dalyvauja diskusijose apie Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą ir NATO. Anksčiau Nausėda atvyko su trijų dienų vizitu į Ukrainą ir netgi kalbėjo Aukščiausiojoje Radoje priešais Ukrainos politikus. Jis su prezidentu Vladimiru Zelenskiu aptarė Ukrainos integracijos siekių įgyvendinimą, reformų darbotvarkę ir Rytų partnerystės politiką.

Be to, per vizitą ir po jo Nausėda pareiškė, kad Krymas yra ukrainietiškas ir "dėl to nėra jokių abejonių".

Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovą jame surengto referendumo, kuriame 96,77 proc. Krymo Respublikos rinkėjų ir 95,6 proc. Sevastopolio gyventojų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija.

Rusija ne kartą pareiškė, kad Krymo gyventojai demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Krymo klausimas "galutinai uždarytas".