Ekspertas: Lietuva nesupranta, kad "kandžioja" Rusiją savo nenaudai

Jei anksčiau Vilniui pavykdavo ir priešintis Maskvai, ir užmegzti su ja ekonominius santykius, tai dabar Rusijos Federacija pakeitė savo poziciją, mano ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, balandžio 8 — Sputnik. Nepaisant to, kad bandymas pagerinti santykius su Rusija turėtų teigiamą poveikį Lietuvai, Lietuva ir toliau vertins Rusiją tik kaip išorinį blogį, interviu Sputnik Lietuva pasakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

Trečiadienį Lietuvos krašto apsaugos ministerija paskelbė ataskaitą apie šalies kibernetinio saugumo būklę. Joje sakoma, kad praėjusiais metais kibernetinių incidentų skaičius šalyje padidėjo 25 proc., o kenkėjiškos programinės įrangos platinimo — 49 proc.

Dokumente teigiama, kad Rusijos žvalgybos tarnybų kontroliuojamos kibernetinės grupės tariamai organizavo "išpuolius" Lietuvoje prieš aukščiausias Lietuvos valdžios institucijas, užsienio politikos ir nacionalinio saugumo institucijas, energetikos ir švietimo įstaigas.

Solonikovas pažymėjo, kad Lietuvoje parduodama "baimė" apie "Rusijos grėsmę", nes ji neturi daugiau ką pasiūlyti, o tuo tarpu Maskva išveda savo aktyvus ir nutraukia prekybos santykius su Baltijos šalimis.

"Tai yra natūralus kelias dėl ilgalaikės pozicijos, kurios laikosi Baltijos šalys, todėl visą kaltę dėl situacijos šalyje dabar galima saugiai priskirti Rusijai. Tuo labiau, kad prieš tai pavykdavo ir priešintis Rusijai, ir Rusija tuo metu neapribojo ekonominių santykių su Baltijos šalimis. Rusijos padėtis pasikeitė sveika linkme, o tai Baltijos šalims tapo staigmena", — pasakė Solonikovas.  

Pasak eksperto, Rusija ir toliau bus vertinama tik kaip išorinis blogis, nepaisant to, kad bandymas pagerinti santykius su Rusija ir bandymų vėl įkąsti Rusijai nebuvimas galėtų turėti teigiamą poveikį Baltijos šalims.

"Jie gros šiuo smuiku. Gal verslas būtų kalbėjęs kitaip, jis ir kalbėjo kitaip, jei prisiminti uostų valdybą, geležinkelio atstovus. Jie gi protingai suvokia situaciją. O specialiosios tarnybos pūs į savo dūdą", — pasakė jis.

Lietuvos valstybinėse institucijose dažnai pranešama apie įvairias kibernetines atakas. Dažniausiai jos priskiriamos "rusų programišiams" arba užsimenama, kad jas įvykdė "nedraugiškos šalys", nors įrodymų nepateikiama.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Vakarų kaltinimai yra nepagrįsti.

Be to, Baltijos šalių valdžia nuolat trukdo Rusijos žiniasklaidai. Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerija, koordinavimo ženklai yra aiškiai matomi Vilniaus, Rygos ir Talino veiksmuose, o žiniasklaidos persekiojimo atvejai Baltijos šalyse aiškiai parodo, ko praktiškai verti demagogiški šių šalių pareiškimai apie demokratijos principus ir žodžio laisvę.