Socialdemokratai sukritikavo Vyriausybę už diskriminacines karantino priemones

Lietuvos socialdemokratų partijos nariai pareiškė, kad Vyriausybės taikomų karantino priemonių pagrįstumas "palieka pageidauti tik geresnio"

VILNIUS, balandžio 8 — Sputnik. Vyriausybės taikomos karantino priemonės yra selektyvios ir diskriminacinės, o pats ministrų kabinetas tampa nepatikimu partneriu verslui ir visuomenei, pareiškė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai.

Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje parlamentinėje opozicijoje dirbantys socialdemokratai teigia, kad naujausi valdančiųjų sprendimai sukėlė didelį verslo ir visuomenės nepasitenkinimą.

"Pastarųjų savaičių Vyriausybės sprendimai sudaro įspūdį, kad Vyriausybė tampa nenuspėjamu ir nepatikimu partneriu tiek verslui, tiek visuomenei, nes sprendimų pagrįstumas, racionalus argumentų pateikimas visuomenei, palieka pageidauti tik geresnio", — kalbėjo socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Pasak jo, premjerė Ingrida Šimonytė žadėjo prisiimti asmeninę atsakomybę dėl pandemijos valdymo, tačiau kol kas matomas kitoks vaizdas.

"Dalis sprendimų, dalis komunikacijos patikėta ekspertų tarybai ir ekspertams atskiriems, dalis sveikatos apsaugos ministrui, dalis atskiriems ministrams, kurie vieną dieną kalba vieną, o kitą dieną Vyriausybės vadovei tenka komunikuoti priešingai arba teisintis, neigti pasakytus žodžius", — aiškino Paluckas.

Jo teigimu, tai sukuria neapibrėžtumo ir nepasitikėjimo atmosferą, kurioje Lietuva gyvena jau keletą mėnesių.

Pasak Palucko, per karantiną Lietuvos BVP nekrenta taip, kaip krito kai kuriose kitose šalyse, tik dėl didelių verslo pastangų ir ekonomikos struktūros, kur itin nukentėję sektoriai nesudaro tokios verslų dalies, kaip sudaro, pavyzdžiui, Pietų valstybėse.

"Tačiau reikia paminėti, jog karantino priemonės yra selektyvios ir diskriminacinės. Apie tai mes šnekame jau keletą mėnesių ir niekaip yra nesuprantama, kodėl vieni verslai gali dirbti, o kiti ne, kai toje pačioje turgavietėje prekiauti nuo prekystalių galima, iš paviljonų negalima. Tiesą pasakius, to nesuprantame ne tik mes, to nesupranta visi žmonės, kurie dirba tose srityse", — teigė socialdemokratas.

Anot Palucko, Lietuvoje šiuo metu taikoma parama dirbantiems individualiai yra mažiausia tarp kaimyninių valstybių, ir siūloma tokiems asmenims paramą didinti nuo 260 iki 390 eurų. 

Politikas taip pat prašė atkurti nuomos mokesčio kompensavimo mechanizmą. Pasak politiko, didžiausia finansinė našta, ypač vidutinėms prekybos įmonėms, susidaro nuo nuomos mokesčio, kuris nėra sustabdytas ir atidėtas. 

Savo ruožtu Kultūros komiteto narys Kęstutis Vilkauskas teigė, kad kultūros ir turizmo sektoriai, kurie šiuo metu yra itin blogoje situacijoje, pateikė ministrų kabinetui pasiūlymus, kaip jie galėtų pradėti veikti, tačiau į juos nebuvo atsižvelgiama.

"Kultūros žmonės praranda visą pozityvumą, turizmo sektoriuje yra ypač sudėtinga situacija, o Vyriausybė programą turizmo sektoriui gaivinti ruošiasi paleisti tik balandžio 14 dieną. Iš tikrųjų, reikėtų operatyviau reaguoti. Kai nėra aiškaus plano, kaip atlaisvinti vieną ar kitą sektorių, toks komunikacinis blaškymasis gąsdina žmones", — komentavo Vilkauskas.

Jis pažymėjo, kad dalis renginių jau galėtų vykti pagal galiojančias sąlygas, kurios taikomos prekybos vietose, tačiau trūksta atsakymų, kada ir kaip tai galėtų vykti.

Kaip spaudos konferencijoje pažymėjo socialdemokratų atstovas Eugenijus Sabutis, viena didžiausių Vyriausybės problemų yra komunikacija. 

"Per keturis mėnesius buvo pakankamai laiko įvertinti savo vykdomų apribojimų ir įvairių taikomų priemonių pliusus ir minusus. Bet svarbiausias dalykas yra komunikacija. Ką iš komunikacinės pusės matome mes? Mes matome blaškymąsi, matome skirtingų valdžios pareigūnų skirtingas žinutes, siunčiamas visuomenei ir kitiems politikams. Tai sukelia labai didelį neaiškumą ir neapibrėžtumą", — kalbėjo Sabutis, pažymėdamas, kad tokia situacija veda į pyktį, nepasitikėjimą, ignoravimą ir sąmokslo teorijų plitimą.

Sabutis taip pat pareiškė, kad Vyriausybė "užsižaidė" su prioritetinėmis vakcinuojamų žmonių eilėmis ir pamiršo galutinį tikslą — paskiepyti kuo daugiau žmonių. 

"Jei užsižaidžiama su prioritetinėmis eilėmis, vėliau siunčiama žinutė, kad dalis vienos grupės nenori vakcinuotis, kita dalis vėl atsisako vakcinuotis. Pagrindinis tikslas yra pasiekti, kad būtų vakcinuota 70 proc. visuomenės. Todėl jei yra dalis atsisakančių, leiskime savivaldai pačiai nuspręsti, ką toliau vakcinuoti, jei yra atliekamų vakcinų. Tokiu būdu galutinį tikslą mes tikrai pasieksime. Dabar, panašu, Vyriausybė užsižaidžia ties tarpiniais tikslais, o galutinis tikslas yra pamirštamas", — komentavo parlamentaras.

Karantinas šiuo metu galioja iki balandžio pabaigos. Balandžio 7 dieną Vyriausybė atsisakė prekybos liberalizavimo planų, kurie turėjo būti svarstomi kitą savaitę. Planai pasikeitė dėl išaugusio užsikrėtimų skaičiaus. Be to, premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad galėtų būti priimami ir karantino griežtinimo sprendimai, tačiau valdžia sieks to išvengti.

Per visą pandemijos laikotarpį Lietuvoje buvo nustatyta daugiau kaip 223 tūkstančiai koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,6 tūkstančio žmonių.