EŽTT: privalomas skiepijimas demokratinėse šalyse gali būti laikomas būtinu

Pabrėžiama, kad privalomieji skiepai gali būti būtini, kai atitinka geriausius vaiko interesus

VILNIUS, balandžio 9 — Sputnik. Šiandien Europos Žmogaus Teisių Teismas, išnagrinėjęs grupės Čekijos šeimų ieškinį, nutarė, kad privalomas vaikų skiepijimas nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, rašoma Teisingumo ministerijos pranešime.

Čekijos pavyzdys atskleidžia, kad privalomieji skiepai gali būti būtini, kai atitinka geriausius vaiko interesus.

Balandžio 8 dieną Europos Žmogaus Teisių Teismo 17 teisėjų Didžioji kolegija paskelbė sprendimą byloje Vavřička ir 5 Kiti prieš Čekijos Respubliką, kuriame 16 balsų prieš 1 persvara nusprendė, kad valstybei nustačius privalomą ikimokyklinio amžiaus vaikų skiepijimą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) pažeistas nebuvo. Valstybė turėjo plačią nuožiūros laisvę ir taikė priemones, kurios, atsižvelgiant į nacionalinę sistemą, įvertintos kaip proporcingos valstybės siektiems teisėtiems tikslams.

Teismui buvo pateiktos šešios peticijos, susijusios su privalomu ikimokyklinio amžiaus vaikų skiepijimu. Pirmąją peticiją vienas iš tėvų pateikė savo vardu ir skundėsi tuo, kad jam buvo skirta bauda už netinkamą vaikų skiepijimą. Kitas peticijas tėvai pateikė savo nepilnamečių vaikų vardu po to, kai jiems nebuvo leista vaikų užrašyti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, nes jie nesilaikė privalomųjų skiepijimų taisyklių.

Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjai savo peticijose Teismui rėmėsi Konvencijos 8 straipsniu (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą), 9 straipsniu (minties, sąžinės ir religijos laisvė) ir Pirmojo protokolo 2 straipsniu (teisė į išsilavinimą).

Remdamasis nusistovėjusia praktika kitose bylose Teismas konstatavo, kad privalomas skiepijimas yra laikytinas priverstine medicinine intervencija, todėl tokiu būdu buvo ribojama pareiškėjų teisė į privataus gyvenimo gerbimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors nė vienas ginčijamas skiepijimas nebuvo įvykdytas, pareiga skiepytis bei iš šios pareigos nesilaikymo kylančios tiesioginės pasekmės taip pat prilygo tokiam ribojimui.

Teismo nuomone, ribojimas buvo teisėtas ir juo buvo siekiama teisėto tikslo — apsaugoti kitų asmenų sveikatą ir teises. Vertindamas, ar buvo būtina apriboti pareiškėjų teises demokratinėje visuomenėje, Teismas, visų pirma, įvertino šiuos veiksnius: valstybės nuožiūros laisvę; būtinumą demokratinėje visuomenėje ir svarbias bei pakankamas priežastis; bei proporcingumą.

Be to, Teismas balsų dauguma atmetė pareiškėjų skundą pagal Konvencijos 9 straipsnį (minties, sąžinės ir religijos laisvė) kaip ratione materiae, nesuderinamą su Konvencijos nuostatomis, pabrėždamas, kad pareiškėjai nepagrindė, jog jų kritinė nuomonė dėl skiepijimo buvo pakankamai įtikinama, rimta, vientisa ir svarbi, kad būtų laikoma įsitikinimais, kuriems taikomos 9 straipsnyje numatytos garantijos.