Trečdalis estų per mėnesį išmeta nuo vieno iki penkių kilogramų maisto

Dauguma respublikos gyventojų pripažįsta, kad maisto švaistymas yra rimta problema, tačiau laiko stoka trukdo geriau planuoti maisto produktus

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Maždaug keturiasdešimt procentų Estijos gyventojų kas savaitę išmeta maistą, o trečdalis gyventojų per mėnesį išmeta nuo vieno iki penkių kilogramų maisto. Apie tai praneša Estijos portalas ERR.

Pažymima, kad dauguma respublikos gyventojų pripažįsta, jog maisto švaistymas yra rimta problema, tačiau laiko stoka trukdo geriau planuoti maisto pirkimą ir mitybą.

Apklausos duomenimis, 38 procentai Estijos gyventojų maistą išmeta bent kartą per savaitę. Septyni iš dešimties respondentų teigė, kad per mėnesį išmeta iki vieno kilogramo maisto, o maždaug trečdalis tyrimo dalyvių tai daro kiekvieną mėnesį, išmesdami nuo vieno iki penkių kilogramų maisto. Tik penktadalis apklaustųjų visiškai neišmeta maisto.

Dauguma estų sutinka, kad kiekvienas turėtų pakeisti savo vartojimo įpročius, kad sumažintų maisto vartojimą. Be to, šios nuomonės dažniausiai laikosi moterys ir respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą.

Kas ketvirtas apklausos dalyvis mano, kad nieko negalima padaryti savarankiškai, norint sumažinti išmetamo maisto kiekį.

Respondentai nuo 25 iki 34 metų dažniau nei kiti pripažino, kad maistą išmeta bent kartą per savaitę. Apie tai pranešė ir privačiame sektoriuje dirbantys specialistai. Mažiausiai išmeta žmonės, turintys mažesnes pajamas (kurių mėnesinis atlyginimas siekia 301–500 eurų).

55–64 metų amžiaus grupės atstovai ir žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, paprastai neišmeta maisto.

Remiantis apklausos rezultatais, 18 procentų respondentų nelaiko maisto išmetimo problema, o 12 procentų apie tai negalvoja. Tyrimo dalyviai, kurių amžius nuo 55 iki 64 metų, žymiai dažniau atsakė, kad nemano, jog maisto švaistymo problema yra reikšminga.

Lietuvos gyventojai nuolat nerimauja dėl maisto kainų augimo. Respublikos vyriausybė pažadėjo imtis priemonių užkirsti kelią kainų kilimui, tačiau realių veiksmų nebuvo imtasi.

Tuo pačiu metu kai kurie lietuviai mieliau važiuoja į kaimynines šalis, pavyzdžiui, Latviją ir Lenkiją, įsigyti maisto ir alkoholio, nes ten kainos mažesnės.