Pageidaujate apkaltos? Lietuvos prezidentas sistemingai stumiamas į šešėlį

Konservatoriai nustumia prezidentą Gitaną Nausėdą ne tik Lietuvos vidaus, bet ir užsienio politikos erdvėje. Valstybės viduje visi valdžios svertai yra ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės rankose, o tarptautinėje arenoje šaliai atstovauja užsienio reikalų ministras

Vaizdo pokalbiai su posovietinės erdvės valstybių vadovais ir kasdieninės rekomendacijos dėl gyventojų skiepijimo — tai viskas, ką dabar daro Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis keliauja po pasaulį ir aptaria tarptautines problemas su valstybių vadovais. Pasaulis ir Europos Sąjunga jau pradeda pamiršti, kas šiandien yra prezidentas Lietuvoje.

Taigi, į dar vieną Vašingtono dėmesio centre atsidūrusią kelionę į Ukrainą išvyksta ne prezidentas, o galingiausios šiandienos Lietuvoje pavardės atžala. Ukrainos prožektorių ir sofitų šviesoje jis grūmos Kremliui kumščiu Lietuvos ir visos Europos vardu.

"Lietuva savo partnerių ir draugų nelaimėje nepalieka — tokią žinią vežuosi ir į Kijevą. Ukrainos teritorinis vientisumas turi būti ginamas, visada rėmėme ir remsime šią šalį", — apie savo vizitą Ukrainoje kalbėjo Landsbergis.

Tai yra, nors Lietuvoje tarp valdančiosios ir opozicijos palaikomos prezidento administracijos vyksta karštos diskusijos, kas turėtų atstovauti Lietuvai Europos viršūnių susitikimuose — ministrė pirmininkė ar prezidentas, užsienio reikalų ministras kukliai prisiėmė šią misiją. Kaip kompromisinė figūra.

O šiuo metu iš Prezidentūros — dar viena nuobodi žinia apie gyventojų skiepijimo tempą ir prioritetus. Matyt, išskyrus prezidentą ir jo patarėjus, niekas kitas šalyje nesprendžia šios problemos. Nėra vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, vietos valdžios institucijų — vietos valdžios, organizuojančios visuotinį gyventojų skiepijimo procesą.

"Žinia ta, kad ne visi žmonės su negalia patenka po esančiais prioritetais, todėl Prezidentūra yra gavusi žinių, kad tiek nevyriausybinės organizacijos, tiek žmonės su negalia yra kreipęsi į Vyriausybę, siekdami būti paskiepyti kuo greičiau", — patarėja socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė sakė prieš susitikimą šia tema Prezidentūroje.

Kol prezidento kanceliarija tariasi, Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė griežtai pareiškia, kad jos kabineto strategija pažaboti koronavirusą yra teisinga ir nereikalauja jokių koregavimų ir nurodymų "iš šalies". Taigi, Šimonytė griežtu tonu užkerta bandymus bet ką pakeisti dėl vakcinos "AstraZeneca".

"Jokių papildomų sprendimų šioje srityje tikrai nebus. Buvo Europos vaistų agentūros sprendimas papildyti informaciją, kuri teikiama skiepijamiems žmonėms, tai yra daroma, nieko daugiau, jokių papildomų sprendimų tikrai nebus", — sakė ministrė pirmininkė ir pridūrė, kad vyriausybė neplanavo pakeisti vakcinacijos su "AstraZeneca" tvarkos.

Trumpai tariant, sėdėkite rūmuose Daukanto aikštėje ir tylėkite. Priešingu atveju, griežta ministrė pirmininkė Ingrida Šimonyte supyks ir pasiskųs savo globėjui — konservatorių patriarchui Vytautui Landsbergiui, o jis supyks ir pasakys: "Ar neturėtume siekti antrosios prezidento apkaltos Lietuvos istorijoje, juolab, kad anūkėliui tuoj sukaks 40 metų ir jis teisėtai gali tapti kandidatu į prezidentus".

Kodėl gi ne? Iki 2022 metų sausio 7 d. (Gabrieliaus Landsbergio gimtadienio — Sputnik) liko tik devyni mėnesiai. Jei prisiminsime 2003–2004 metų įvykius — Rolando Pakso pašalinimą iš prezidento posto, tai yra pakankamai laiko pradėti ir pergalingai užbaigti kitą prezidento apkaltą. Kam laukti 2024 metų, kai jau kitais metais galite drąsiai išjudinti "pirmalaikius prezidento rinkimus Lietuvoje"?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.