Ekspertas: Lietuvai atėjo laikas pagalvoti, kaip ji išgyvens be Baltarusijos

Sankcijų įvedimas verslui už dalyvavimą BelAE projekte — tai deklaratyvi priemonė, kuri neturės įtakos nei pačiai elektrinei, nei Baltarusijos ekonomikai, mano ekspertas Aleksejus Zubecas

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Jei Lietuva Astravo atominės elektrinės (AE) statybų fone nutrauks ryšius su Baltarusijos smulkiuoju ir vidutiniu verslu, ji pirmiausia padarys žalą savo ekonomikai, interviu Sputnik Lietuva pasakė ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas. 

Anksčiau paaiškėjo Lietuvos valdžios ketinimai dar labiau apriboti užsienio ir Lietuvos įmonių, tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujančių Baltarusijos atominės elektrinės (AE) projekte, galimybes dalyvauti Lietuvos energetikos projektuose.

Zubecas pareiškė, kad Lietuvos verslas turėtų susimąstyti apie savo veiklos perkėlimą į tas šalis, kuriose Vyriausybė neužsiima politika, pakenkdama ekonomikai.

"Lietuva pastaruoju metu daugiausia išgyveno Baltarusijos sąskaita. Tai yra Baltarusijos prekių tranzitas į užsienio rinkas, tai yra naftos produktai ir cheminės trąšos, tai yra finansiniai srautai, tai sąveikos tarp Baltarusijos ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo užtikrinimas. Tiesą sakant, maža Lietuva gana neblogai jautėsi, gaudama iš Baltarusijos paramą tiesioginių ir netiesioginių finansinių srautų pavidalu. Ir kai šiandien Lietuva nutraukia santykius su Baltarusija ne tik didelių projektų, susijusių su tiekimu, su tranzito srautų, lygiu, bet ir smulkiojo ir vidutinio verslo lygiu — tai šūvis sau į koją", — mano jis.

Anot Zubeco, Lietuvos vyriausybė turėtų pagalvoti, kaip respublika išgyvens nutrūkus santykiams su Baltarusija.

"Sankcijų verslui įvedimas už dalyvavimą Baltarusijos branduoliniame projekte jokiu būdu neturės įtakos nei Baltarusijos projektui, nei pačiai elektrinei, nei Baltarusijos ekonomikai. Tai, veikiau, deklaratyvi priemonė nei koks nors reikšmingas smūgis Baltarusijos ekonomikai ir atominei elektrinei", — apibendrino jis.

Šią savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas pateikė Seimui dviejų įstatymų — Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos bei Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių "nesaugių" branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, — pataisas. Jo nuomone, įmonės, susijusios su BelAE statyba, neturėtų gauti užsakymų Lietuvoje.

Vilniaus prieštaravimas prieš BelAE

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus.

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Kovo mėnesį Lietuvos energetikos ministerija paragino Baltijos šalis rasti bendrą sprendimą, kuris užkirstų kelią Baltarusijos AE elektros patekimui į rinką. Rasti bendrus sprendimus siekiama iki 2021 metų I pusmečio pabaigos.

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau "išpučia BelAE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.