Šiomis dienomis ar net anksčiau. Lietuva padės Ukrainai, tačiau kada — neaišku

Po pranešimų apie planuojamą JAV ir Rusijos prezidentų susitikimą Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai nuvyko į Kijevą, kad suteiktų moralinę paramą prezidentui Zelenskiui. Bet su išlygomis

Iš karto trijų užsienio reikalų ministrų kelionė į Ukrainą — tai garsus perspėjimas Rusijai, neva, nežaiskite su ugnimi! Lietuva, Latvija ir Estija atsakys simetriškai, jei Kremlius užpuls Ukrainą.

"Labai įdėmiai žiūrime į situaciją ir, neslėpsiu, su nerimu. Nes stebime kažką panašaus į tai, kaip buvo 2014 metais, prieš Rusijai užgrobiant Krymą ir pradedant karinius veiksmus Donbase", — pareiškė Lietuvos prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

O Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis patvirtino, kad Baltijos šalys nepaliks Kijevo vieno su pavojingu agresoriumi, kuris jau septynerius metus ketina pulti Ukrainą ir vykdo pratybas gretimose teritorijose.

"Tiek aš, tiek mano kolegos norime patvirtinti — Ukraina tokiu sunkiu metu nelieka viena. Jos draugai yra kartu", — prieš vizitą į Kijevą pasakė Lietuvos URM vadovas.

Savo kolegą iš Lietuvos palaikė Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai Edgaras Rinkevičius ir Eva-Marija Liimets. Jie patvirtino, kad Ryga ir Talinas aktyviai palaiko Kijevo reformas euroatlantinės integracijos kelyje, o Rusija šiems planams grasina didelių karinių darinių koncentracija pasienyje su Ukraina.

Tiesa, likus kelioms minutėms iki lipimo į lėktuvą Gabrielius Landsbergis padarė išlygą, kad "dabar jis nesikreips dėl Ukrainos narystės NATO veiksmų plano". Kaip tai? Juk tai yra sena Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio svajonė. Būtent to ašarodamas maldavo iš NATO visuomenės iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų apkasų, esančių kontaktinėje su nepripažintomis Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikomis linijoje.

"Viena iš NATO stiprybių yra vienybė. Turime siųsti signalą ne tik iš šalių, kurios jaučiasi arčiau Ukrainos, bet ir iš paties Aljanso. Aljansas tvirtai remia Ukrainos siekius (į NATO — Sputnik) <...>, tačiau buvo nuspręsta, kad geriau turėti tą bendrą žinią iš viso Aljanso, ne tik iš kelių šalių", — pasakė  Landsbergis ir padarė išlygą, kad "šiuo metu toks kreipimasis (palaikyti Ukrainos narystę NATO — Sputnik) nėra numatytas".

Matyt, prieš pat lipant į lėktuvą Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovui padėjėjai parodė JAV Valstybės departamento vadovo Entonio Blinkeno pareiškimą.

"Mes norėtume turėti nuspėjamus ir stabilius santykius su Rusija. O tam mums reikia veikiančių komunikacijos kanalų. Tai leis mums aiškiai išreikšti savo nuomonę, patikslinti savo poziciją, išreikšti nesutikimą su Rusijos veiksmais. Tai padės išvengti neteisingo situacijos vertinimo", — spaudos konferencijoje Briuselyje pasakė Blinkenas.

O Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Europos reikalams Klemanas Bonas ketvirtadienį pareiškė, kad penktadienį numatyto Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio vizito į Paryžių nereikia vertinti kaip signalo apie Ukrainos įstojimo į ES perspektyvą.

Taigi, trijų Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų vizitas Kijeve bus tik "simbolinis gestas" — savotiškas paplekšnojimas prezidentui Zelenskiui ir užsienio reikalų ministrui Kulebai per petį. Neva, jūs laikykitės. Vakarai jums padės! Kada nors ir kaip nors. Svarbiausia, tikėkite tuo.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.