Ukrainos ambasadorius "paskyrė" Vokietiją atsakinga už Kijevo stojimą į NATO

Melniko teigimu, "tik kuo ankstesnis Ukrainos prisijungimas" prie Vakarų karinio aljanso gali "užkirsti kelią naujam karui Europoje"

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnikas paragino Berlyną kuo greičiau ir be jokių išlygų pasiekti Ukrainos įstojimą į NATO dėl šalies istorinės atsakomybės prieš Ukrainos žmones.

"Ypač Vokietija, kaip šalis, kuriai tenka ypatinga istorinė atsakomybė už nacių nusikaltimus prieš Ukrainos žmones, turi suvaidinti pagrindinį vaidmenį, kad Ukraina taptų NATO nare. Ir kuo greičiau, be "bet" ir "o jeigu", — interviu leidiniui "Welt am Sonntag" pasakė Melnikas.

Anot Melniko, tik kuo ankstesnis Ukrainos prisijungimas  prie NATO gali užkirsti kelią naujam karui Europoje. "Tai vokiečių ausims gali skambėti kaip provokacija (Rusijos prezidentui Vladimirui — Sputnik) Putinui. Visiškai priešingai: tai bus šaltas dušas, kuris atvėsins karštas galvas Kremliuje", — RIA Novosti cituoja Ukrainos ambasadoriaus žodžius.

Ambasadorius taip pat paragino Vokietijos vyriausybę teikti didesnę paramą Ukrainai, visų pirma pareikšti viešą perspėjimą Rusijos valdžiai apie "skaudžius invazijos į Ukrainą padarinius". Taigi, Melnikas ragina esant tokiam įvykių vystymuisi vykdyti "tarptautinį boikotavimą" Rusijai ir "teisminį persekiojimą Tarptautiniame baudžiamajame teisme už karo nusikaltimus", taip pat "visišką ekonominį embargą, visų pirma dėl žaliavų importui, taip pat visiškai užšaldyti investicijas".

Anksčiau Melnikas pareiškė, kad Ukraina gali apsvarstyti branduolinio statuso klausimą, jei netaps NATO nare.

Anksčiau Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis pareiškė, kad Šiaurės Atlanto aljansas yra vienintelis būdas užbaigti konfliktą Donbase. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad Ukrainos įstojimas į NATO sustiprins vidines Ukrainos problemas, nepripažintų Donbaso respublikų gyventojams tokia narystė yra "labai nepriimtina perspektyva".

Ukraina ir Vakarų valstybės pastaruoju metu reiškia susirūpinimą dėl tariamo Rusijos "agresyvių veiksmų" sustiprinimo Ukrainoje. Vašingtonas pareiškė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija dislokuoja kariuomenę savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Anot jo, tai niekam negresia ir neturėtų niekam kelti nerimo. Be to, Maskva ne kartą pareiškė, kad nėra vidinio Ukrainos konflikto šalis, ir yra suinteresuota, kad Kijevas įveiktų politinę ir ekonominę krizę.

2014 metų balandį Ukrainos valdžia pradėjo karinę operaciją prieš nepripažintas Luhansko ir Donecko Liaudies Respublikas, kurios paskelbė nepriklausomybę po valstybės perversmo Ukrainoje 2014 metų vasarį. Situacijos Donbase sureguliavimo klausimas aptariamas per kontaktinės grupės susitikimus Minske, kuri nuo 2014 m. rugsėjo jau priėmė tris dokumentus, reglamentuojančius veiksmus konfliktui malšinti. Tačiau net ir po susitarimų dėl paliaubų tarp konflikto šalių tęsiasi susišaudymai.