Ukrainos ambasadorius šalies įtraukimą į NATO vadina Vokietijos atsakomybe

Melniko teigimu, tik kuo anksčiau įstojus Ukrainai į NATO galima užkirsti kelią naujam karui Europoje

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Ukrainos ambasadorius Berlyne Andrijus Melnikas paragino Vokietiją kuo greičiau ir besąlygiškai pasiekti jo šalies prisijungimą prie NATO dėl istorinės Vokietijos atsakomybės Ukrainai.

"Ypač Vokietija, kaip šalis, kuriai tenka ypatinga istorinė atsakomybė už nacių nusikaltimus Ukrainos žmonėms, turi atlikti pagrindinį vaidmenį, kad Ukraina taptų NATO nare. Ir kuo greičiau, be "bet", ir "o jeigu", — interviu "Welt am Sonntag" sakė diplomatas.

Anot Melniko, tik kuo anksčiau įstojus Ukrainai į NATO galima užkirsti kelią naujam karui Europoje. "Tai vokiečių ausims gali skambėti kaip [Rusijos prezidento Vladimiro — Sputnik] Putino provokacija. Priešingai: tai bus šaltas dušas, kuris atvėsins karštas galvas Kremliuje", — sakė jis.

Ambasadorius taip pat paragino Vokietijos vyriausybę teikti didesnę paramą Ukrainai, visų pirma perspėti Rusiją apie "skaudžius padarinius" invazijos į Ukrainą atveju. Pasak Melniko, šiuo atveju būtina griebtis Rusijos "tarptautinio boikoto" ir "persekiojimo Tarptautiniame baudžiamajame teisme už karo nusikaltimus", taip pat "visiško ekonominio embargo, pirmiausia dėl žaliavų importo.

Anksčiau Melnikas griežtai pasisakė. Pavyzdžiui, šią savaitę jis sakė, kad Ukraina gali svarstyti galimybę grąžinti branduolinį statusą, jei netaps NATO nare.

Anksčiau Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis sakė, kad Šiaurės Atlanto aljansas yra vienintelis būdas užbaigti konfliktą Donbase. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad Ukrainos įstojimas į NATO sustiprins šios šalies problemas, nepriklausomybę paskelbusių Donbaso respublikų gyventojams tokia narystė yra "labai nepriimtina perspektyva".

Ukraina ir Vakarų valstybės pastaruoju metu reiškia susirūpinimą dėl tariamo Rusijos "agresyvių veiksmų" sustiprinimo Ukrainoje. Vašingtonas pareiškė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir šalies kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija dislokuoja kariuomenę savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Anot jo, tai niekam negresia ir neturėtų niekam kelti nerimo. Be to, Maskva ne kartą pareiškė, kad nėra vidinio Ukrainos konflikto šalis, ir yra suinteresuota, kad Kijevas įveiktų politinę ir ekonominę krizę.

2014 metų balandį Ukrainos valdžia pradėjo karinę operaciją prieš nepripažintas Luhansko ir Donecko Liaudies Respublikas, kurios paskelbė nepriklausomybę po valstybės perversmo Ukrainoje 2014 metų vasarį. Situacijos Donbase sureguliavimo klausimas aptariamas per kontaktinės grupės susitikimus Minske, kuri nuo 2014 m. rugsėjo jau priėmė tris dokumentus, reglamentuojančius veiksmus konfliktui malšinti. Tačiau net ir po susitarimų dėl paliaubų tarp konflikto šalių tęsiasi susišaudymai.