https://lt.sputniknews.com/20210425/Tyrimas-rodo-kad-sulauke-pensijos-lietuviai-tikisi-gyventi-is-atlyginimo-14974960.html
Tyrimas rodo, kad sulaukę pensijos lietuviai tikisi gyventi iš atlyginimo
Tyrimas rodo, kad sulaukę pensijos lietuviai tikisi gyventi iš atlyginimo
Sputnik Lietuva
Tyrimo rezultatai rodo lietuvių įsitikinimą, kad, norint išgyventi, teks dirbti iki gilios senatvės, alternatyvių galimybių, kaip užsitikrinti papildomas... 2021.04.25, Sputnik Lietuva
2021-04-25T12:56+0300
2021-04-25T12:56+0300
2021-04-25T10:23+0300
visuomenė
apklausa
lietuviai
baltijos šalys
pensijos
atlyginimai
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/42/67/426754_0:100:1921:1180_1920x0_80_0_0_e9b238888eefdcfacc80f9d0f991890d.jpg
VILNIUS, balandžio 25 — Sputnik. Atėjus pensiniam amžiui lietuviai planuoja toliau dirbti ir atlyginimą laiko pagrindiniu pajamų šaltiniu senatvėje, rašo SEB banko spaudos tarnyba.Tyrimo duomenimis, toliau būsimų pajamų sąraše rikiuojasi valstybinė senatvės pensija ir antros pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos.Tuo tarpu, Latviai tikisi gyventi pirmiausia iš valstybinės senatvės pensijos, antros pensijų pakopos lėšų ir asmeniškai sukauptų lėšų. Estai į pirmą vietą iškelia asmenines santaupas (trečiosios pakopos pensija, investicinis gyvybės draudimas, indėliai, investicijos ir kt.), kiti šaltiniai — antra pensijų pakopa ir valstybinė senatvės pensija.Pasak "SEB Life and Pension Baltic SE" Lietuvos filialo vadovės Ivetos Pigagienės, stebina, jog lietuvia taip išsiskiria iš Baltijos šalių ir toliau ruošiasi dirbti sulaukę pensinio amžiaus."Duomenys rodo, kad šiuo metu daugiau vyresnių negu 65 metai asmenų dirba Estijoje (12,9 proc.) negu Lietuvoje (11,1 proc.) ar Latvijoje (10,9 proc.). Žvelgdami į Lietuvos statistiką, matome, kad, sulaukę pensinio amžiaus, dalis gyventojų dar keletą metų išlieka aktyvūs darbo rinkoje — 65–69 metų amžiaus grupėje dirba 24 proc. senjorų, tačiau vyresnių dirbančiųjų skaičius smarkiai sumažėja", — teigė Pigagienė.Pasak jos, tyrimo rezultatai rodo lietuvių įsitikinimą, kad, norint išgyventi, teks dirbti iki gilios senatvės, alternatyvių galimybių, kaip užsitikrinti papildomas pajamas senatvėje, daugelis nemato.Norint išvengti didelio pajamų sumažėjimo baigus profesinę veiklą, ekspertai rekomenduoja visą darbingą laikotarpį kaupti ateičiai ir tam skirti apie 10 proc. gaunamų pajamų. Kuo jaunesniame amžiuje pradedama periodiškai taupyti, tuo mažesnes sumas kiekvieną mėnesį reikia atsidėti.
https://lt.sputniknews.com/20210417/Internetu-apsiperka-8-is-10-lietuviu-per-menesi-isleidzia-100-euru-14925670.html
baltijos šalys
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
2021
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
Naujienos
lt_LT
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/42/67/426754_106:0:1813:1280_1920x0_80_0_0_286dade078503c3ac85d45fa62e7a57f.jpgSputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
visuomenė, apklausa, lietuviai, baltijos šalys, pensijos, atlyginimai
visuomenė, apklausa, lietuviai, baltijos šalys, pensijos, atlyginimai
Tyrimas rodo, kad sulaukę pensijos lietuviai tikisi gyventi iš atlyginimo
Tyrimo rezultatai rodo lietuvių įsitikinimą, kad, norint išgyventi, teks dirbti iki gilios senatvės, alternatyvių galimybių, kaip užsitikrinti papildomas pajamas senatvėje, daugelis nemato
VILNIUS, balandžio 25 — Sputnik. Atėjus pensiniam amžiui lietuviai planuoja toliau dirbti ir atlyginimą laiko pagrindiniu pajamų šaltiniu senatvėje, rašo SEB banko spaudos tarnyba.
Tyrimo duomenimis, toliau būsimų pajamų sąraše rikiuojasi valstybinė senatvės pensija ir antros pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos.
Tuo tarpu, Latviai tikisi gyventi pirmiausia iš valstybinės senatvės pensijos, antros pensijų pakopos lėšų ir asmeniškai sukauptų lėšų. Estai į pirmą vietą iškelia asmenines santaupas (trečiosios pakopos pensija, investicinis gyvybės draudimas, indėliai, investicijos ir kt.), kiti šaltiniai — antra pensijų pakopa ir valstybinė senatvės pensija.
Pasak "SEB Life and Pension Baltic SE" Lietuvos filialo vadovės Ivetos Pigagienės, stebina, jog lietuvia taip išsiskiria iš Baltijos šalių ir toliau ruošiasi dirbti sulaukę pensinio amžiaus.
"Duomenys rodo, kad šiuo metu daugiau vyresnių negu 65 metai asmenų dirba Estijoje (12,9 proc.) negu Lietuvoje (11,1 proc.) ar Latvijoje (10,9 proc.). Žvelgdami į Lietuvos statistiką, matome, kad, sulaukę pensinio amžiaus, dalis gyventojų dar keletą metų išlieka aktyvūs darbo rinkoje — 65–69 metų amžiaus grupėje dirba 24 proc. senjorų, tačiau vyresnių dirbančiųjų skaičius smarkiai sumažėja", — teigė Pigagienė.
Pasak jos, tyrimo rezultatai rodo lietuvių įsitikinimą, kad, norint išgyventi, teks dirbti iki gilios senatvės, alternatyvių galimybių, kaip užsitikrinti papildomas pajamas senatvėje, daugelis nemato.
Norint išvengti didelio pajamų sumažėjimo baigus profesinę veiklą, ekspertai rekomenduoja visą darbingą laikotarpį kaupti ateičiai ir tam skirti apie 10 proc. gaunamų pajamų. Kuo jaunesniame amžiuje pradedama periodiškai taupyti, tuo mažesnes sumas kiekvieną mėnesį reikia atsidėti.