Išbristi iš "juodosios zonos": Lietuva laukia "proveržio" kovoje su COVID-19

Šalyje galioja antrasis karantinas, kuris buvo įvestas praėjusių metų lapkričio pradžioje. Šiuo metu sudėtingiausia situacija yra Vilniaus regione 

VILNIUS, balandžio 27 — Sputnik. Kitų šalių patirtis rodo, kad paskiepijus ketvirtadalį gyventojų, COVID-19 situacija gali stabilizuotis, sakė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Simonas Krėpšta po Sveikatos ekspertų tarybos susitikimo. 

Anot jo, šiuo metu valstybė yra arti to momento, kai dėl įsibėgėjančio vakcinavimo situacija vėl pradėtų gerėti. 

"Patirtis iš Jungtinės Karalystės, kuri buvo pristatyta šio susitikimo metu, įrodo, kad pasiekus ketvirtadalį paskiepytų asmenų, situacija pradeda gerėti, tiek užsikrėtimų, tiek ligoninėse gydomų asmenų skaičiai pradeda mažėti. O paskiepijus 50 proc. asmenų pirmąja doze situacija pasikeičia labai reikšmingai, o to Lietuvoje galima tikėtis birželį", — teigė šalies vadovo patarėjas.

Krėpšta pareiškė, kad Lietuva yra netoli esminio lūžio suvaldant pandemiją, tačiau kartu pabrėžė, kad laikytis karantino priemonių vis dar būtina.

Nausėdos patarėjas teigė, kad su sveikatos ekspertais buvo aptartas vakcinų efektyvumas ir, jo teigimu, vakcinos yra labai efektyvios, padeda sumažinti užsikrėtimų skaičių ir sunkius ligos atvejus. Taip pat jis pažymėjo, kad norėtųsi turėti daugiau vakcinų ir taip paspartinti vakcinavimo procesą.

"Kita vertus, vakar Lietuvą pasiekė milijonas dozių ir tai yra pakankamai nemažas skaičius. Jei žiūrėtume globaliau, yra nedaug valstybių, kur skiepijimas vyksta sparčiau. Apskritai, Europos regionas, po Šiaurės Amerikos, yra vienas sparčiausiai skiepijančių regionų. Svarbu, kad antrąjį milijoną vakcinų gausime greičiau", — teigė jis.

Krėpšta taip pat pranešė, kad susitikime buvo aptarta situacija Kaune bei Vilniuje. Jis pažymėjo, kad Vilniaus regione situacija yra sudėtingiausia, ypač kalbant apie gydymo įstaigas, nes užimtų COVID-19 lovų rodiklis siekia gruodžio mėnesio rodiklius.

SET narys Mindaugas Stankūnas pranešė, kad Lietuva nuo balandžio 17 dienos yra taip vadinamoje "juodojoje zonoje" ir šio ryto 14 dienų naujų COVID-19 atvejų skaičius 100 000 gyv. siekia 534,2.

"Bet palyginus mūsų dabartinę atvejų augimo spartą su tuo, ką turėjome rudenį, matome, kad vyksta tam tikras augimas, bet jis yra lėtas ir gerokai skiriasi nuo to, ką matėme spalį–lapkritį.

Esame paskaičiavę, kad jei turėtume tokią pačią spartą, kaip turėjome rudenį, tai šiandien mūsų atvejų skaičius turėtų siekti apie 2 tūkst. Matome, kad esame toli nuo to lygio", — teigė jis. 

Ekspertas mano, kad "sulėtėjimą" sąlygoja taikomos karantino priemonės bei vakcinacija.

Pasak Stankūno, sausio–vasario mėnesiais 50 proc. sergančiųjų COVID-19 sudarė 50-ies ir jaunesni pacientai, tačiau dabar jaunesnių nei 50 metų asmenų grupė sudaro du trečdalius visų sergančiųjų. "Galima sakyti, kad COVID-19 atvejai jaunėja", — pažymėjo jis.

Profesorius pažymėjo, kad Lietuva yra pasidalijusi tarsi į dvi puses — vieną, kurioje epidemija silpnėja, ir kitą, kurioje sergamumas auga. Kartu jis teigė, kad kol kas nėra svarstoma siūlyti kokius nors karantino priemonių griežtinimus.

"Tikrai nemanau, kad reikėtų sugriežtinimų, nes manau, kad jie jau savo darbą padarė. Reikia vadovautis rekomendacijomis ir laukti, kol vakcina pradės savo darbą", — teigė Stankūnas.

Respublikoje galioja antrasis karantinas, kuris buvo įvestas praėjusių metų lapkričio pradžioje. Paskutinį kartą valdžia apribojimų režimą pratęsė iki vasaros pradžios, tačiau, remdamasi epidemiologiniais rodikliais, sušvelnina tam tikrus apribojimus.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 242,9 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,8 tūkstančio žmonių.