https://lt.sputniknews.com/20210427/Lietuva-ir-Lenkija-nori-sujungti-duju-perdavimo-sistemas-15010797.html
Lietuva ir Lenkija nori sujungti dujų perdavimo sistemas
Lietuva ir Lenkija nori sujungti dujų perdavimo sistemas
Sputnik Lietuva
Dabar vyksta rinkos konsultacijų procesas. Manoma, kad po jų šalys pasirašys atitinkamą operatorių susitarimą 2021.04.27, Sputnik Lietuva
2021-04-27T14:25+0300
2021-04-27T14:25+0300
2021-04-27T18:14+0300
ekonomika
lietuva
dujotiekis
dujos
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/1111/12/11111254_0:16:1418:817_1920x0_80_0_0_caf707827748b1d08a56fb93df683392.jpg
VILNIUS, balandžio 27 — Sputnik. Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriai ("Amber Grid" ir "Gaz-System") planuoja sujungti savo dujų perdavimo sistemas. Apie tai pranešė Lenkijos bendrovės spaudos tarnyba.Operatoriai ketina sudaryti tarp operatorių susitarimą dėl "SANTAKA" jungties, kuri sujungs Lenkijos ir Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemas pastačius naują tarpvalstybinį dujotiekį. Dabar vyksta rinkos konsultacijų procesas. Po jų įmonės analizuos surinktus duomenis ir, sudarydamos minėtą susitarimą, atsižvelgs į interneto vartotojų komentarus.Planuojama, kad GIPL dujotiekis bus baigtas iki 2021 metų pabaigos. Tai susies Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas su ES sistema.Bendros investicijos į šį projektą siekia apie 500 milijonų eurų, o Europos Sąjunga finansuoja iki 60 procentų. Kartu su "Amber Grid" ją įgyvendina Lenkijos bendrovė "Gaz-System".GIPL tiltas per metus Baltijos šalių kryptimi galės gabenti iki 27 teravatvalandžių dujų, o Lenkijos kryptimi — iki 21 teravatvalandės per metus. Taip pat planuojama, kad Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros Europos Sąjungos dujų rinkos dalimi.Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinės energetikos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Frolovas teigė, kad dujotiekio tiesimas nesiekia jokių ekonominių tikslų. Pasak eksperto, Lenkija gali pasinaudoti tokio projekto įgyvendinimu. Tačiau politinė Vilniaus valia neturi jokio ryšio su Lietuvos vartotojų interesais.
https://lt.sputniknews.com/20210420/Pirmaji-metu-ketvirti-duju-paklausa-Lietuvoje-isaugo-trecdaliu-14945946.html
lietuva
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rosiya Segodnya“
2021
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rosiya Segodnya“
Naujienos
lt_LT
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rosiya Segodnya“
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rosiya Segodnya“
ekonomika, lietuva, dujotiekis, dujos
ekonomika, lietuva, dujotiekis, dujos
Lietuva ir Lenkija nori sujungti dujų perdavimo sistemas
14:25 27.04.2021 (atnaujinta: 18:14 27.04.2021) Dabar vyksta rinkos konsultacijų procesas. Manoma, kad po jų šalys pasirašys atitinkamą operatorių susitarimą
VILNIUS, balandžio 27 — Sputnik. Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriai ("Amber Grid" ir "Gaz-System") planuoja sujungti savo dujų perdavimo sistemas. Apie tai pranešė Lenkijos bendrovės spaudos tarnyba.
Operatoriai ketina sudaryti tarp operatorių susitarimą dėl "SANTAKA" jungties, kuri sujungs Lenkijos ir Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemas pastačius naują tarpvalstybinį dujotiekį. Dabar vyksta rinkos konsultacijų procesas. Po jų įmonės analizuos surinktus duomenis ir, sudarydamos minėtą susitarimą, atsižvelgs į interneto vartotojų komentarus.
Planuojama, kad GIPL dujotiekis bus baigtas iki 2021 metų pabaigos. Tai susies Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas su ES sistema.
Bendros investicijos į šį projektą siekia apie 500 milijonų eurų, o Europos Sąjunga finansuoja iki 60 procentų. Kartu su "Amber Grid" ją įgyvendina Lenkijos bendrovė "Gaz-System".
GIPL tiltas per metus Baltijos šalių kryptimi galės gabenti iki 27 teravatvalandžių dujų, o Lenkijos kryptimi — iki 21 teravatvalandės per metus. Taip pat planuojama, kad Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros Europos Sąjungos dujų rinkos dalimi.
Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinės energetikos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Frolovas teigė, kad dujotiekio tiesimas nesiekia jokių ekonominių tikslų. Pasak eksperto, Lenkija gali pasinaudoti tokio projekto įgyvendinimu. Tačiau politinė Vilniaus valia neturi jokio ryšio su Lietuvos vartotojų interesais.
