"Misija Sibiras" tapo istorija

Istorinio projekto "Misija Sibiras" autoriai ir organizatoriai, deja, paskelbė apie jo uždarymą. Per 15 metų jaunimo ekspedicijos aplankė daugelį Rusijos ir Kazachstano regionų, kur XX amžiaus 5-ajame dešimtmetyje buvo ištremti Lietuvos gyventojai

Dėl sunkios epidemiologinės padėties, apribojusios visą pasaulį, ir blėstančių perspektyvų gerinti Lietuvos ir Rusijos santykius, projektas "Misija Sibiras" priėmė skaudų, bet neišvengiamą sprendimą, cituojamas vienas iš projekto iniciatorių, "Misija Sibiras" Patarėjų tarybos pirmininkas Vygaudas Ušackas.

— Ramūnai, žinau, kad tavo protėviai buvo ištremti į Sibirą ir grįžo iš ten dar sovietmečiu. Ar girdėjai, kad "Misija Sibiras" projektas uždaromas?

— Taip, Liana, aš skaudžiai reagavau į šią projekto organizatorių žinutę. Gaila, kad tokia gera iniciatyva tapo mūsų politikų sugadintų Rusijos ir Lietuvos santykių įkaite. Juk, kaip žinia, ir rusų vaikai atvykdavo į Lietuvą prižiūrėti ir restauruoti senelių ir prosenelių, žuvusių mūšiuose už Lietuvos išvadavimą nuo nacių įsibrovėlių, paminklų. Dabar, matyt, Rusija taip pat atsisakys siųsti savo jaunimą į Lietuvą.

— Skaudžiausia tai, kad vienas iškiliausių šių laikų diplomatų Vygaudas Ušackas pripažįsta, kad Lietuvos ir Rusijos santykių perspektyvos yra niūrios. O atėjus į valdžią konservatoriams, šie santykiai gali dar labiau pablogėti. Pavyzdžiui, prezidentas Gitanas Nausėda Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną jau pavadino "žudiku", o užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Rusiją pavadino "terorizmo rėmėja". Po tokių pareiškimų net nežinau, kas turėtų atsitikti, kad Vilnius ir Maskva pradėtų bent menkiausią dialogą.

— Visada dėmesingai stebėjau "Misijos Sibiras" ekspedicijas. Didžiavausi mūsų vaikais ir džiaugiausi, kad jie auga kaip tikri Lietuvos patriotai. Bet nusimindavau, kai kas nors bandė politizuoti šią gerą veiklą. Juk tie patys mano protėviai, buvę tremtyje,  šiltai atsiliepė apie rusus, kurie padėjo jiems iškęsti visus sunkumus. Taip, visko buvo ir per represijas kentėjo ne tik lietuviai. Visų buvusios TSRS tautų istorijoje yra juodų puslapių.

— Taip, aš visada tuo tikėjau ir vis dar manau, kad neturėtume deginti tiltų dėl šių "juodųjų praeities puslapių", bet, priešingai, statyti naujus draugystės ir tarpusavio supratimo tiltus. Ir būtent tokį tarpusavio supratimą galima pasiekti įgyvendinant tokius gerus projektus. Juk tie patys Rusijos diplomatai per Rusijos užsienio reikalų ministeriją padėjo vaikams viskuo, ką galėjo, o Lietuvos užsienio reikalų ministerija prijautė abipusei Rusijos jaunimo iniciatyvai. Ir gaila, kad visa tai dabar yra istorija... Tikiuosi, kad kada nors situacija pasikeis į gerąją pusę ir Lietuvos jaunuoliai vėl vyks į Sibirą, o rusai atvyks į Lietuvą.