Ekspertas: diplomatų išsiuntimas iš RF pagaliau turėtų išblaivyti Lietuvą

Maskva ne kartą pasisakė apie suinteresuotumą palaikyti gerus kaimyninius santykius, tačiau Vilnius vykdė savo politiką, mano publicistas Armenas Gasparianas

VILNIUS, balandžio 28 — Sputnik. Neaišku, kodėl Baltijos šalis nustebino simetriška Maskvos reakcija į diplomatų išsiuntimą, interviu Sputnik Lietuva sakė publicistas ir žurnalistas Armenas Gasparianas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė protestą Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadoriams dėl provokuojamų ir nepagrįstų veiksmų, susijusių su Rusijos ambasadų darbuotojų išsiuntimu iš šių Baltijos šalių.

Trečiadienį Rusijos ambasadorius Maskvoje Eitvydas Bajarūnas atvyko į Rusijos užsienio reikalų ministeriją Rusijos diplomatų išsiuntimo kontekste. Taip pat į Rusijos URM atvyko Latvijos ambasadorius Rusijoje Maris Riekstinšas ir Estijos ambasados ​​Maskvoje patarėjas-pasiuntinys Piretas Reintamas Beno. Diplomatai ministerijoje išbuvo apie 40 minučių.

Remdamasi abipusiškumo principu, Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija pareikalavo, kad du Lietuvos ambasados ​​darbuotojai, taip pat po vieną Latvijos ir Estijos ambasadų darbuotoją per septynias dienas paliktų Rusijos Federacijos teritoriją.

"Aš, tiesą sakant, nesuprantu, kodėl žinia apie Lietuvos diplomatų išsiuntimą iš Rusijos sukėlė tokį nesusipratimą Vilniuje. Na, tai juk nuspėjama. Vilnius, kaip ir Ryga ir Talinas, puolė sekti Čekijos politiką — išsiuntė diplomatus iš solidarumo. Visiškai akivaizdu, kad bus pateiktas atsakymas iš Maskvos. Juo labiau, kai Maskva iš anksto pasakė, kad nebebus simetriškų atsakymų, greičiausiai, kalba gali eiti apie nelygiaverčius atsakymus. Ir čekai savo pavyzdžiu įsitikino, kad Maskva nejuokauja", — pažymėjo publicistas.

Pasak Gaspariano, norėtųsi, kad šis incidentas priverstų Baltijos šalių vadovus nutraukti "begalinius bandymus" kliudyti Rusiją.

"Žiūrint į visa tai, man atrodė, kad Lietuva, Latvija ir Estija susimąstys ir supras, kad nebūtina dar kartą pabloginti situacijos ir geriau nelenkti Čekijos. Reiktų suprasti, kad tai nėra kažkokia užsakyta istorija. Juk niekas neskambino į Vilnių ir neprašė palaikyti čekus. Ne, jie viską padarė savarankiškai. Logiška, kad gavo atsakymą iš Maskvos. Žinoma, norėtųsi, kad šis atvejis išblaivytų Lietuvą, Latviją ir Estiją ir jos bent kažkaip nutrauktų begalinius bandymus kliudyti Rusiją. Maskva ne kartą sakė, kad yra suinteresuota gerais kaimyniniais santykiais, o juo labiau su visomis buvusiomis TSRS respublikomis. Vilnius vykdė savo politiką. Tai natūraliai lėmė šiuos rezultatus. Net jei šie rezultatai kažkodėl Lietuvai pasirodė labai netikėti", — pareiškė ekspertas.

Anksčiau Baltijos šalys iš šalies išsiuntė Rusijos diplomatus iš solidarumo su Čekija. Lietuva išsiuntė du ambasados ​​darbuotojus, Latvija ir Estija — po vieną. Baltijos šalys pareiškė, kad sprendimas buvo priimtas iš solidarumo su Čekija, kuri anksčiau Rusijos specialiąsias tarnybas apkaltino prisidėjimu prie sprogimo šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais.

Anksčiau Čekija iš šalies išsiuntė 18 Rusijos ambasados ​​darbuotojų. Atsakydama į tai, Maskva paskelbė 20 Čekijos diplomatinės atstovybės darbuotojų persona non grata, pareikšdama, kad kaltinimai dėl sprogimo yra absurdiški, nepagrįsti ir išgalvoti.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad situacija su sprogimų Čekijos sandėliuose, įvykusių 2014 metais, tyrimu yra "marazminis paradas". Ji pasipiktino tuo, kad septynerius metus nebuvo skelbiama detalių, nebuvo įvardytos sprogimų sandėliuose priežastys ir kaltininkai.

Užsienyje gyvenančių tautiečių paramos ir teisių apsaugos fondo direktorius, buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad Lietuvos "solidarumas" su Čekija diplomatų išsiuntimo klausimu yra juokingas.