https://lt.sputniknews.com/20210428/Ikeltas-klausimas-dl-perteklini-miri-Lietuvoje-15019306.html
Iškeltas klausimas dėl perteklinių mirčių Lietuvoje
Iškeltas klausimas dėl perteklinių mirčių Lietuvoje
Sputnik Lietuva
Manoma, kad koronaviruso pandemijos metu žmonės, kurie turi įvairių kitų sveikatos problemų, yra pamiršti ir negali patekti pas gydytojus, tačiau specialistai... 2021.04.28, Sputnik Lietuva
2021-04-28T14:08+0300
2021-04-28T14:08+0300
2021-04-28T17:19+0300
koronaviruso pandemija lietuvoje ir pasaulyje
visuomenė
koronavirusas
lidl lietuva
mirtis
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e5/04/17/14984662_0:0:1050:591_1920x0_80_0_0_0598a6a9d56043ffa549a1c7654a2d36.jpg
VILNIUS, balandžio 28 — Sputnik. Kylant COVID-19 atvejų kreivei, kilo ir mirčių skaičius, sakė vyriausybės duomenų analitikas Aistis Šimaitis Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje.Jis teigė, kad ne ką mažiau svarbu atskirti mirtis nuo COVID-19 ligos bei mirtis žmonių, kurie sirgo COVID-19, tačiau mirė nuo kitų ligų.Pasak jo, sirgimas COVID-19 pagreitina žmogaus mirtį, nesvarbu, ar tiesiogiai ją sukeldamas, ar ne.Kita hipotezė, kodėl augo mirčių skaičius, pasak Šimaičio, yra paslaugų prieinamumas — manoma, kad koronaviruso atvejai mažina paslaugų prieinamumą ir žmonės miršta, nes negauna paslaugų."Kai yra aukšti COVID-19 atvejai, yra užimamos reanimacijos lovos ir praktiškai turi stoti planinė pagalba, operacijos", — sakė Šimaitis.Pasak jo, pirmosios bangos metu sustabdžius visas planines paslaugas, poveikis pasimatė rudenį.Tačiau specialistas neskuba visko priskirti pandemijai. Pasak jo, gali kilti klausimas, ar žmones žudo koronavirusas, ar neteikiamos planinės paslaugos.Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad tikimybė mirti padidėja dvigubai, jei žmogus turėjo teigiamą COVID-19 testą.Tad pasak jo, pastebima, kad jei dėl mirčių būtų kaltos nesuteiktos paslaugos, ši statistika Lietuvoje būtų dar didesnė. Tačiau jis pabrėžia, kad nesuteiktų paslaugų poveikį dar galbūt pastebėsime ateityje. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento direktorės Odetos Vitkūnienės, 2020 metais buvo didesnis mirčių atvejų skaičius — daugiau kaip 43 tūkst., tačiau ketverių metų mirčių vidurkis — daugiau nei 39 tūkst.Jos teigimu, COVID-19 tikrai turėjo įtakos perteklinėms mirtims, ir Higienos instituto duomenys rodo, kad yra didžiulis skirtumas tarp mirčių, kurios yra susijusios, ir mirčių, kurios yra nesusijusios su COVID-19.
https://lt.sputniknews.com/20210427/Lietuvoje-imuniteta-nuo-koronaviruso-turi-jau-per-30-proc-asmenu-15013313.html
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
2021
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
Naujienos
lt_LT
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
koronaviruso pandemija lietuvoje ir pasaulyje, visuomenė, koronavirusas, lidl lietuva, mirtis
koronaviruso pandemija lietuvoje ir pasaulyje, visuomenė, koronavirusas, lidl lietuva, mirtis
Iškeltas klausimas dėl perteklinių mirčių Lietuvoje
14:08 28.04.2021 (atnaujinta: 17:19 28.04.2021) Manoma, kad koronaviruso pandemijos metu žmonės, kurie turi įvairių kitų sveikatos problemų, yra pamiršti ir negali patekti pas gydytojus, tačiau specialistai tikina, kad didesnį mirčių kiekį visgi lemia ne paslaugų trūkumas, o koronavirusas
VILNIUS, balandžio 28 — Sputnik. Kylant COVID-19 atvejų kreivei, kilo ir mirčių skaičius,
sakė vyriausybės duomenų analitikas Aistis Šimaitis Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje.
Jis teigė, kad ne ką mažiau svarbu atskirti mirtis nuo COVID-19 ligos bei mirtis žmonių, kurie sirgo COVID-19, tačiau mirė nuo kitų ligų.
"Turime aiškią koreliaciją, kad atvejų skaičius grubiai prognozuoja, kiek mirčių bus po dviejų savaičių", — sakė Šimaitis.
Pasak jo, sirgimas COVID-19 pagreitina žmogaus mirtį, nesvarbu, ar tiesiogiai ją sukeldamas, ar ne.
Kita hipotezė, kodėl augo mirčių skaičius, pasak Šimaičio, yra paslaugų prieinamumas — manoma, kad koronaviruso atvejai mažina paslaugų prieinamumą ir žmonės miršta, nes negauna paslaugų.
"Kai yra aukšti COVID-19 atvejai, yra užimamos reanimacijos lovos ir praktiškai turi stoti planinė pagalba, operacijos", — sakė Šimaitis.
Pasak jo, pirmosios bangos metu sustabdžius visas planines paslaugas, poveikis pasimatė rudenį.
Tačiau specialistas neskuba visko priskirti pandemijai. Pasak jo, gali kilti klausimas, ar žmones žudo koronavirusas, ar neteikiamos planinės paslaugos.
Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad tikimybė mirti padidėja dvigubai, jei žmogus turėjo teigiamą COVID-19 testą.
Tad pasak jo, pastebima, kad jei dėl mirčių būtų kaltos nesuteiktos paslaugos, ši statistika Lietuvoje būtų dar didesnė. Tačiau jis pabrėžia, kad nesuteiktų paslaugų poveikį dar galbūt pastebėsime ateityje. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento direktorės Odetos Vitkūnienės, 2020 metais buvo didesnis mirčių atvejų skaičius — daugiau kaip 43 tūkst., tačiau ketverių metų mirčių vidurkis — daugiau nei 39 tūkst.
Jos teigimu, COVID-19 tikrai turėjo įtakos perteklinėms mirtims, ir Higienos instituto duomenys rodo, kad yra didžiulis skirtumas tarp mirčių, kurios yra susijusios, ir mirčių, kurios yra nesusijusios su COVID-19.
