Išvardytos pagrindinės mirties priežastys Lietuvoje, tarp jų ir COVID-19

Pažymėta, kad perteklines mirtis nulemia COVID-19. Pernai mirčių skaičius viršijo 43 tūkst., o praėjusių ketverių metų mirčių vidurkis viršijo 39 tūkst.

VILNIUS, balandžio 28 — Sputnik. Pernai Lietuvoje mirė 43 547 žmonės, arba 5 266 asmenimis daugiau negu 2019 metais, praneša Higienos institutas.

2020 metais 22,8 proc. mirusių asmenų buvo jaunesni nei 65 m., beveik pusė (47 proc.) mirė būdami 65–84 metų, trečdalis (30,2 proc.) — 85 m. ir vyresni.

Keturios pagrindinės mirties priežastys — kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys ir COVID-19 liga — sudarė 82,5 proc. visų mirties priežasčių. 

Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 52,7 proc. visų mirusiųjų (9,8 proc. daugiau negu 2019 metais). Nuo piktybinių navikų mirė 18,9 proc., dėl išorinių mirties priežasčių — 5,8 proc., o nuo COVID-19 ligos — 5,2 proc. visų mirusiųjų. 

Su COVID-19 liga susijusios 3 289 mirtys (2 266 atvejais pagrindinė mirties priežastis — COVID-19 liga, dar 1 023 asmenys, užsikrėtę COVID-19, mirė nuo kitų ligų). Pernai dėl jos mirė  1 189 vyrai (5,6 proc. visų mirusių vyrų) ir 1 077 moterys (4,8 proc. visų mirusių moterų).

Pernai COVID-19 dažniausiai komplikavosi į pneumoniją (77,8 proc. mirties nuo COVID-19 atvejų, kai COVID-19 buvo pagrindinė mirties priežastis), kvėpavimo nepakankamumą (49,7 proc.), širdies nepakankamumą (46,6 proc.), šoką (11,3 proc.), sepsį (9,5 proc.), dauginį organų nepakankamumą (6,5 proc.) ir inkstų nepakankamumą (6 proc.).

Kaip Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje trečiadienį pažymėjo SAM Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė, 2020 metais buvo didesnis mirčių atvejų skaičius — daugiau nei 43 tūkst., tačiau ketverių metų mirčių vidurkis — daugiau nei 39 tūkst.

Pasak jos, perteklinėms mirtims turėjo įtakos COVID-19, ir Higienos instituto duomenys rodo, kad yra didžiulis skirtumas tarp mirčių, kurios yra susijusios ir mirčių, kurios yra nesusijusios su COVID-19.

Pastebima, kad dažniausiai žmonės mirė nuo kraujotakos, virškinimo sistemos sukeltų ligų.

"Buvo stebimas keturių metų vidurkis pagrindinėse mirties priežastį lemiančiose srityse. Mums labai svarbus skirtumas – pastebima apie 4 tūkst. mirčių daugiau. Tai tarsi patvirtina prielaidą, kad COVID-19 nulemia perteklines mirtis ir pagrindinis tikslas išlieka toliau kovoti su pandemija", — sako Vitkūnienė.

Vitkūnienės teigimu, palyginus Lietuvą su kitomis ES šalimis, per paskutines 14 dienų mirčių skaičius 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje yra ne ženkliai augantis, jis pakilo nuo 4,9 iki 5,5 proc. Kitose šalyse tendencijos išlieka aukštesnės: ypač Vengrijoje, Bulgarijoje, Sovakijoje. Lyginant su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvoje mirtingumas yra mažesnis. 

Respublikoje galioja antrasis karantinas, kuris buvo įvestas praėjusių metų lapkričio pradžioje. Paskutinį kartą valdžia apribojimų režimą pratęsė iki vasaros pradžios, tačiau, remdamasi epidemiologiniais rodikliais, švelnina kai kuriuos apribojimus.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 244 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,9 tūkstančio žmonių. 

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 545,3 atvejo. 

Iš viso 250 088 žmonės šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 397 395 laukia antros skiepo dozės.