Skuodis žada diskusijas dėl Klaipėdos jūrų uosto žemės nuomos mokesčio

Klaipėdos jūrų uostas, archyvinė nuotrauka - Sputnik Lietuva, 1920, 28.04.2021
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Kaip pažymėjo susisiekimo ministras, Klaipėdos uosto finansiniai ištekliai riboti, o pagrindinis finansavimas uosto infrastruktūros plėtrai — uosto rinkliavos ir žemės nuomos mokestis
VILNIUS, balandžio 28 — Sputnik. Susisiekimo ministras Marius Skuodis, trečiadienį susitikęs su Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos atstovais, sako, kad reikia "tvarių sprendimų ir išsamios diskusijos su visomis suinteresuotomis pusėmis" dėl daugiau nei 10-metį nekeisto Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokesčio bei siūlomos keisti rinkliavos skaičiavimo metodikos.
"Valstybei nuolat investuojant į krantinių modernizavimą, tinkamų gylių akvatorijoje ir prie krantinių užtikrinimą, o kartu ir į uosto konkurencingumo didinimą, itin svarbu, kad būtų sukurta efektyvi, skaidri ir vienodas konkurencines sąlygas sukurianti žemės nuomos metodika. Tik taip galėsime užtikrinti investicijų grąžą, nuosekliai vykdyti jūrų uosto plėtros planus", — susitikime akcentavo ministras.
Per 2010–2019 metų laikotarpį Klaipėdos uosto apyvarta didėjo dukart sparčiau nei bendra rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų rinka (Klaipėdos uosto krova išaugo nuo 31,3 mln. tonų iki 46,3 mln. tonų). Pernai uoste krautas rekordinis krovinių kiekis — apie 48 mln.t, uostas išlaiko geras pozicijas, palyginti su kaimyninių šalių uostais.
Клайпедский порт  - Sputnik Lietuva, 1920, 25.04.2021
Pirmąjį ketvirtį Klaipėdos uosto krovos įmonės krovė 11,29 mln. tonų krovinių
Šiemet pradėti vienas iš svarbiausių šių metų Klaipėdos uosto investicinių projektų — laivybos kanalo gilinimas ir bangolaužių rekonstrukcija. Pagilinus kanalą iki 15 metrų ir didžiojoje uosto dalyje padidinus leistiną laivų grimzlę iki 13,8 metrų, uostas taps patrauklesnis didiesiems laivams. Uoste yra rekonstruojamos krantinės, jas pritaikant didesniam gyliui, vykdomi geležinkelio kelių statybos ir rekonstrukcijos projektai, artimiausiu metu numatoma išvystyti pietinės uosto dalies infrastruktūrą bei pritaikyti jas veiklai, generuojančiai aukštą pridėtinę vertę.
Kaip teigė ministras, Klaipėdos uosto finansiniai ištekliai riboti, o pagrindinis finansavimas uosto infrastruktūros plėtrai — uosto rinkliavos ir žemės nuomos mokestis. Susitikime pažymėta, kad žemės nuomos mokestis nesikeitė daugiau kaip 10 metų. Per šį laikotarpį nuomojamo turto vertė augo greičiau nei žemės nuomos mokesčio pajamos. Skaičiuojama, kad dėl investicijų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos turto, kuriuo tiesiogiai naudojasi uosto žemės nuomininkai, vertė išaugo 1,9 karto, o pajamos iš žemės nuomos padidėjo 1,3 karto dėl papildomai išnuomotų teritorijų ir naujos infrastruktūros (krantinių).
Ministro teigimu, iki žemės nuomos rinkliavos skaičiavimo metodikos pakeitimų, būtinos išsamios diskusijos tarp uosto direkcijos ir uosto naudotojų. Būtina rasti "tvarius sprendimus", sudarant ilgalaikes sąlygas uosto projektams vystyti, numatant investicijų į valstybės infrastruktūrą grąžą, ir, žinoma, prioritetais turi būti skaidrumas, aiškumas, vienodos konkurencinės sąlygos. 
Numatoma, kad nauja žemės nuomos tvarka įsigaliotų nuo 2022 metų sausio 1 dienos.
Naujienų srautas
0