Draudikai įspėja, jog atgijo sukčiavimas keliuose

Mėginimas tartis, daryti spaudimą, ką nors slėpti, vairuotojo pažymėjimo, techninės apžiūros dokumento neturėjimas, neaiškūs telefoniniai skambučiai, kai norima, kad pokalbis būtų negirdimas, laiko vilkinimas — visa tai yra ženklai, dėl kurių derėtų būti atidesniems

VILNIUS, gegužės 2 — Sputnik. Apgavysčių keliuose nesumažėjo net karantino metu, priešingai — draudikai teigia, kad jo metu tikimybė patekti į nesąžiningų vairuotojų pinkles išaugo, o dažniausiai sukčiauti buvo linkę eismo įvykių kaltininkai su nedraustais automobiliais. Apie tai praneša draudimo bendrovė BTA.

Draudikai sako, kad pastaruoju metu kiek rečiau pasitaiko anksčiau itin populiarių buvusių sukčiavimo atvejų, susijusių su specialiai sukeltais eismo įvykiais žiedinėse sankryžose. Šių schemų autoriai darbuojasi įvairiose vietose, tačiau jų mėgstamiausios yra seno ženklinimo žiedinės sankryžos. Dažniausiai jie veikia dideliuose miestuose, naudojasi vaizdo registratoriais. 

"Taip vadinamiesiems "žiedų valdovams", arba "medžiotojams", situaciją kiek apsunkino tai, kad labai daug žiedinių sankryžų jau yra atnaujintos, sužymėtos, tad jose sudėtinga inscenizuoti eismo įvykį. Vilniuje ir kituose keliuose miestuose prieš kurį laiką pakeitus eismo žiedinėse sankryžose tvarką, įvažiuojant į jas reikia rinktis eismo juostą pagal planuojamą išvažiavimo iš žiedo kryptį. Žiedinėje sankryžoje važiavimo juostos keisti nebegalima. Pavyzdžiui, atnaujinus tokių sankryžų ženklinimą Vilniuje, sumažėjo ne tik eismo įvykių, bet ir sukčiavimo atvejų specialiai pakišinėjant automobilį skaičius", — sako draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Niekur nedingo ir į eismo įvykį pakliuvusių vairuotojų noras pasinaudoti proga bei atnaujinti visą automobilį, tad į žalas jie bando įtraukti ir ankstesnius subraižymus, sulankstymus, gedimus.

Anot Žiukelio, išmokos nėra mokamos aklai, joms būtinas pagrindimas, tad tikrinamos visos įvykio aplinkybės ir nustatinėjama, kokie tokiomis aplinkybėmis yra įmanomi transporto priemonės pažeidimai. 

"Žalos tikrinamos rankiniais ir automatiniais būdais, nuolat atliekamas jų monitoringas, pasitelkiamas dirbtinis intelektas, duomenų analitika. Draudimo bendrovės visoje Europoje diegiasi inovatyviausius sprendimus, automatiškai aptinkančius bylas su sukčiavimo požymiais. Tad paprastai tokie bandymai pasipelnyti jų sumanytojams baigiasi nesėkmingai", — sako jis.

Žiukelio teigimu, pakliuvus į eismo įvykį, svarbiausia nepasiduoti panikai, ramiai ir neskubant viską apgalvoti, jei kyla neaiškumų ar įtarimų — skambinti pareigūnams. Labai svarbu iš karto fotografuoti eismo įvykio vietą, aplinkybes, automobilių padėtį kelyje ir vienas kito atžvilgiu bei aplinką, kad nuotraukose matytųsi kelio ženklai bei dangos ženklinimas.

Įtarti galimą sukčiavimą leidžia tam tikras eismo įvykio kaltininko elgesys. Mėginimas tartis, daryti spaudimą, kažką slėpti, vairuotojo pažymėjimo, techninės apžiūros dokumento neturėjimas, neaiškūs telefono skambučiai, kai norima, kad pokalbis būtų negirdimas, nepagrįstas ir įtartinas laiko vilkinimas — visa tai yra ženklai, dėl kurių derėtų būti atidesniems. 

Jei vairuotojas suvokia, kad yra nekaltas, o yra vis tiek kaltinamas — taip pat ženklas, kad kažkas negerai. Taip pat ir bandymas pasinaudoti stresine situacija, kai puolama rėkti, bandoma išvesti iš vėžių, rodoma agresija, daromas spaudimas ką nors kuo greičiau pasirašyti.