Kokia šiandien diena: gegužės 3-iosios šventės

© Sputnik / Андрей ДорожкинGegužės 3-ioji
Gegužės 3-ioji - Sputnik Lietuva, 1920, 03.05.2021
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Šią dieną minima Pasaulinė spaudos laisvės diena, o katalikų pasaulis mini Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo šventę
Gegužės 3-ioji yra 123-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 242 dienos.
Šiandien saulė teka 05:39, leidžiasi 20:54, dienos ilgumas 15 val. 15 min.
Savo vardadienį šiandien švenčia Aleksandras, Jokūbas, Juvenalis, Pilypas, Arvystas, Kantvydė, Dovydas.
Gegužės 3-ąją minima Saulės diena.
Tarptautinė saulės energijos bendrovė (ISES-Europe) paskelbė gegužės 3-ąją Saulės diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į saulės energijos galimybes. Šventė minima nuo 1994 metų.
Saulė, vėjas, jūros bangos — puikus energijos šaltinis, kurio žmogus iš tiesų neišnaudoja. Be to, naudojama ši energija nekeičia planetos energetinio balanso, tokios energijos gamyba nekenksminga aplinkai.
Saulės dieną profesionalai ir entuziastai, visuomeninės organizacijos iš visos Europos organizuoja įvairius renginius, kuriuose demonstruojamos saulės energijos galimybės, keičiamasi patirtimi, įgyvendina tarptautinius projektus. Rengiamos saule varomų automobilių varžybos, seminarai, parodos ir kt. renginiai.
Be to šią dieną minima Pasaulinė spaudos laisvės diena.
1993 metų gruodį Jungtinių Tautų generalinė asamblėja nusprendė gegužės 3-iąją paskelbti Pasauline spaudos laisvės diena.
1991 m. gegužės 3 d. Afrikos žurnalistai susirinko į sostinę Namibiją į regiono seminarą apie nepriklausomas ir pliuralistines informacijos priemones. Tuomet jie pasirašė Vindchukso deklaraciją, skatinančią visų pasaulio šalių valstybes užtikrinti spaudos laisvę ir demokratiją.
Ši deklaracija tapo pirmuoju dokumentu, kuriame reikalaujama suteikti viso pasaulio žmonėms laisvę viešai išsakyti savo nuomonę ir turėti priėjimą prie įvairių nepriklausomų informacijos šaltinių.
Taip pat šią dieną minima 1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje diena.
Katalikų pasaulis šią dieną mini Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo šventę.
Šv. Pilypas gimė Betsaidoje. Iki to laiko, kai jį pakvietė Kristus, buvo šv. Jono Krikštytojo mokinys. Jis dalyvavo duonos padauginimo stebukle, į jį Kristus kreipėsi Paskutinės vakarienės metu. Apaštalavo Mažojoje Azijoje, buvo nukryžiuotas.
Šv. Jokūbas, dar vadinamas Jaunesniuoju arba Teisinguoju, Alfiejaus sūnus, Viešpaties pusbrolis. Tapo pirmuoju Jeruzalės vyskupu, jam priskiriamas Jokūbo laiškas. Nukankintas apie 62 m.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1500 metais Maskvos didysis kunigaikštis Ivanas III paskelbė karą Lietuvai.
1660 metais Olyvoje pasirašyta Amžinosios taikos sutartis su Švedija, kuria Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras sutiko atsisakyti Švedijos karaliaus titulo, o Švedija sutiko grąžinti Lietuvai-Lenkijai Latgalą.
1791 metais Abiejų Tautų Respublikoje paskelbta Gegužės 3-osios Konstitucija, antroji pasaulyje rašytinė konstitucija (po JAV Konstitucijos). Ja panaikinta veto teisė, o karaliaus sostas paskelbtas paveldimu.
1856 metais gimė Liudvika Didžiulienė-Žmona, prozininkė, dramaturgė. Mirė 1925 metais.
1871 metais gimė Vincas Čepinskis, lietuvių fizikas ir chemikas. Mirė 1940 metais m.
1881 metais gimė prozininkas ir dramaturgas Jurgis Smalstys (Smolskis). Sušaudytas 1919 metais.
1929 metais įsteigta Lietuvos turizmo sąjunga.
1932 metais išleistas pirmas mėnesinio ugniagesių žurnalo "Lietuvos gaisrininkas" numeris.
1945 metais įvyko masinis Lietuvos vokiečių trėmimas: vykdant LSSR vidaus reikalų liaudies komisaro Juozo Bartašiūno ir LSSR valstybės saugumo liaudies komisaro Aleksandro Guzevičiaus 1944 m. gruodžio 16 d. direktyvą, į SSRS gilumą (Tadžikijos SSR) NKVD ir NKGB ištrėmė 908 vokiečių tautybės Lietuvos piliečius.
2007 metais eidamas 86-uosius metus Vilniuje mirė poetas, žurnalistas ir visuomenininkas Bronius Žalys.

Ši diena pasaulio istorijoje

1494 metais Kolumbas atplaukė į Jamaiką ir pavadino ją Šventuoju Jokūbu.
1469 metais gimė italų politikas ir filosofas Nikola Makiavelis.
1500 metais keliautojas Pedras Alvaresas Kabralis išsilaipino Brazilijoje ir paskelbė ją Portugalijos nuosavybe.
1616 metais Prancūzijoje baigėsi antrasis pilietinis karas.
1829 metais užpatentuotas kavos malūnėlis.
1830 metais Didžiojoje Britanijoje, Kento grafystėje, ėmė reguliariai kursuoti pirmasis pasaulyje keleivinis traukinys (1,6 km ruože).
1841 metais Naujoji Zelandija formaliai paskelbta Didžiosios Britanijos kolonija.
1874 metais gimė vienas turtingiausių Prancūzijos istorijoje verslininkų, kvepalų pramonės magnatas Fransua Koti.
1902 metais užpatentuotas plunksnakotis (išradėjas Džordžas Parkeris).
1916 metais gimė prancūzų poetas, žurnalistas Pjeras Emanuelis. Mirė 1984 metais Paryžiuje.
1937 metais amerikiečių rašytoja Margarita Mičel gavo Pulicerio premiją už romaną "Vėjo nublokšti".
1968 metais pirmą kartą žmogui persodinta širdis.
1979 metais Margarita Tečer iš Konservatorių partijos tapo Ministre Pirmininke — pirmąja Didžiosios Britanijos premjere moterimi.
1990 metais JAV prezidentas Džordžas Bušas kreipėsi į NATO, ragindamas peržiūrėti politinę ir karinę Aljanso doktriną.
2003 metais mirė aktorė bei žymiausias 1950-ųjų metų amerikiečių modelis Suzi Parker. Ji buvo "Koko Šanel" mados namų veidu.
Naujienų srautas
0