Už sankcijų "Belorus" sanatorijai taikymo stovi ne kas kitas, o URM, pareiškė meras

Atvejis su įstaiga — pirmasis respublikos istorijoje, kai šalyje veikiančiai įmonei taikomos tarptautinės sankcijos

VILNIUS, gegužės 4 — Sputnik. Druskininkų meras Ričardas Malinauskas paskelbė ekrano kopiją su Europos parlamentaro iš Lietuvos Broniaus Ropės atsakymu į Druskininkuose esančios "Belorus" sanatorijos, kuriai taikomos ES sankcijos, darbuotojų klausimus. Apie tai jis rašė savo Facebook paskyroje.

Kaip nurodo Ropė atsakyme, sanatorija nėra įtraukta į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, numatytą ES Tarybos reglamente dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių.

Pasak europarlamentaro, už reglamentų, kuriais nustatomos ribojamosios priemonės, taikymą atsako pirmiausia ES valstybės narės. Įsigaliojusius sprendimus dėl įtraukimo į sąrašus įgyvendina ekonominės veiklos vykdytojai ir nacionalinės valdžios institucijos.

"Remdamosi nacionaliniais įstatymais ir kitais teisės aktais, nacionalinės kompetentingos institucijos (NMI) galėtų įvertinti, ar Lietuvoje esančios sanatorijos "Belorus" arba Jūrmaloje (Latvija) veiklą vykdančios sanatorijos "Belorusija" lėšas ir ekonominį turtą kontroliuoja į sąrašą įtrauktas asmuo ir ar lėšų išmokėjimas ar ekonominių išteklių perdavimas šioms įmonėms laikytinas netiesioginiu galimybės naudotis ekonominiais ištekliais suteikimu į sąrašą įtrauktam asmeniui", — rašoma pranešime.

Malinauskas pažymėjo, kad EP atsakyme aiškiai teigiama, kad jis, visi teisininkai ir sanatorijos darbuotojai nuo gruodžio mėnesio kartoja: už sankcijų sanatorijai taikymo stovi ne kas kitas, o Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

"Ar po tokio Europos Parlamento išaiškinimo URM ir jos vadovams užteks įžūlumo toliau meluoti, kad tai ES sankcijos?" — rašė meras.

Jis pridūrė, kad šis Ropės atsakymas buvo išsiųstas Lietuvos generalinei prokuratūrai kaip papildymas su prašymu apginti viešąjį interesą.

"Ar Lietuvos teisėsaugai užteks stuburo parodyti, kad gyvename teisinėje, o ne politinių užsakymų valstybėje?
Gal Lietuvos Respublikos Seimas, Užsienio reikalų ir Socialinių reikalų ir darbo komitetų nariai, perskaitę šį dokumentą, nesvarstys sanatorijos nacionalizavimo, o pagalvos apie galimybę tęsti šios gydymo įstaigos darbą", — pareiškė Malinauskas.

Meras pridūrė, kad sanatorijos darbuotojai ketina ketvirtadienį surengti akciją Vilniuje, ir pažymėjo, kad jis ketina prie jos prisijungti norėdamas palaikyti Druskininkų gyventojus.

"Beje, jau praėjo dvi savaitės, o vis dar nesulaukiau Seimo pirmininkės Viktorija Čmilytė-Nielsen atsakymo į klausimą, ar ji savo viešai išsakytus žodžius gali pagrįsti dokumentais ir pagaliau visiems parodyti, kur yra parašyta, kad ES sankcijos yra taikomos VšĮ sanatorijai "Belorus", jos vadovui ar steigėjui?" — rašė jis.

Anksčiau ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Lietuvos vyriausybė yra pradėti konsultacijas dėl "Belorus" sanatorijos pastatų išpirkimo bei žemės nuomos sutarties nutraukimo. Anot jos, pirmiausia reikia išspręsti nuosavybės klausimą, o po to bus galima aptarti, kaip elgtis toliau.

Anksčiau Seimo Užsienio reikalų komitetas pasiūlė leisti vyriausybei pradėti derybas su Minsku dėl sanatorijos perdavimo Lietuvai. Sprendimas priimtas vienbalsiai.

Situacija su sanatorija "Belorus"

Atvejis su "Belorus" sanatorija yra pirmas Lietuvos istorijoje, kai šalyje veikiančiai įmonei taikomos tarptautinės sankcijos.

Anksčiau "Swedbank" įšaldė "Belorus" sanatorijos Druskininkuose sąskaitas dėl trečiojo ES sankcijų paketo Baltarusijos valdžios institucijoms įsigaliojimo, tad darbuotojai liko be atlyginimų. Sanatorijoje Druskininkuose dirba beveik 400 žmonių, 350 yra Lietuvos piliečiai. Daugelis jų prarado vienintelį pajamų šaltinį.

Įstaigos darbuotojai surengė keletą protestų ir kreipėsi į teismą.