https://lt.sputniknews.com/20210506/ES-pareiske-kad-reikia-ilgalaikio-Ukrainos-krizes-sprendimo-15070646.html
ES pareiškė, kad reikia ilgalaikio Ukrainos krizės sprendimo
ES pareiškė, kad reikia ilgalaikio Ukrainos krizės sprendimo
Sputnik Lietuva
Vakarų valstybės neseniai išreiškė susirūpinimą dėl tariamo "agresyvių veiksmų" sustiprinimo iš Rusijos pusės. Vašingtonas paskelbė apie "Rusijos agresijos"... 2021.05.06, Sputnik Lietuva
2021-05-06T19:30+0300
2021-05-06T19:30+0300
2021-05-07T16:04+0300
politika
rusija
ukraina
es
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e5/03/0c/14659996_0:0:3073:1728_1920x0_80_0_0_74d166b256468f6919e4df84276d86f7.jpg
VILNIUS, gegužės 6 — Sputnik. ES šalių gynybos ministerijų vadovai palaikė "ilgalaikį politinį sprendimą" aplink Ukrainą, tačiau "Rusija dabar tam nepritaria", po susitikimo sakė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio ir saugumo politikai Žozepas Borelis, praneša RIA Novosti su nuoroda į ES gynybos ministrų tarybą.2014 metų balandžio mėn. Ukrainos valdžia pradėjo karinę operaciją prieš nepripažintas DLR ir LLR, kurios paskelbė nepriklausomybę po 2014 metų vasarį Kijeve įvykusio valstybės perversmo. Padėties Donbase sprendimo klausimas, be kita ko, svarstomas ir kontaktinės grupės susitikimuose Minske, kuri nuo 2014 metų rugsėjo mėn. jau priėmė tris dokumentus, reglamentuojančius veiksmus konfliktui deeskaluoti. Tačiau net ir po konflikto šalių susitarimų dėl paliaubų, šaudymai tęsiasi.Dėl padėties Donbase Maskvos ir Kijevo santykiai labai pablogėjo. Ukrainos valdžia ir Vakarų šalys anksčiau ne kartą kaltino Rusiją kišimusi į Ukrainos vidaus reikalus. 2015 metų sausio mėn. Aukščiausioji Rada priėmė pareiškimą, kuriame Rusijos Federacija vadinama "šalimi agresore". Rusija neigia Kijevo ir Vakarų kaltinimus ir vadina juos nepriimtinais. Maskva ne kartą pareiškė, kad nėra vidinio Ukrainos konflikto šalis, ir yra suinteresuota, kad Kijevas įveiktų politinę ir ekonominę krizę.Vakarų valstybės neseniai išreiškė susirūpinimą dėl tariamo "agresyvių veiksmų" sustiprėjimo iš Rusijos pusės. Vašingtonas paskelbė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusija dislokuoja kariuomenę savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Anot jo, tai niekam negresia ir neturėtų nieko jaudinti.Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovo mėn. surengto referendumo, kuriame už prisijungimą prie Rusijos pasisakė 96,77 proc. Krymo Respublikos rinkėjų ir 95,6 proc. Sevastopolio gyventojų. Ukraina laiko Krymą laikinai okupuota teritorija. Rusijos Federacijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad pusiasalio gyventojai už susijungimą su Rusija balsavo demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT chartijos. Rusijos prezidento Vladimiro Putino teigimu, Krymo klausimas "galutinai uždarytas".
https://lt.sputniknews.com/20210506/Pukovas-atskleide-uz-kiek-JAV-perka-Ukraina-15068948.html
rusija
ukraina
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
2021
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
Naujienos
lt_LT
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e5/03/0c/14659996_0:0:2731:2048_1920x0_80_0_0_17f57a7e5448deb03514a483351c4ff4.jpgSputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
politika, rusija, ukraina, es
politika, rusija, ukraina, es
ES pareiškė, kad reikia ilgalaikio Ukrainos krizės sprendimo
19:30 06.05.2021 (atnaujinta: 16:04 07.05.2021) Vakarų valstybės neseniai išreiškė susirūpinimą dėl tariamo "agresyvių veiksmų" sustiprinimo iš Rusijos pusės. Vašingtonas paskelbė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos
VILNIUS, gegužės 6 — Sputnik. ES šalių gynybos ministerijų vadovai palaikė "ilgalaikį politinį sprendimą" aplink Ukrainą, tačiau "Rusija dabar tam nepritaria", po susitikimo sakė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio ir saugumo politikai Žozepas Borelis, praneša
RIA Novosti su nuoroda į ES gynybos ministrų tarybą.
"Neseniai regionas pastebėjo Rusijos pajėgų kaupimąsi prie sienų su Ukraina ir neteisėtai aneksuotame Kryme. Aptarėme įtampą, atsiradusią dėl šių veiksmų. Reikia pasiekti politinį sprendimą, tačiau šiandien atrodo, kad Rusija yra nepasirengusi tokiam sprendimui", — sakė jis.
2014 metų balandžio mėn. Ukrainos valdžia pradėjo karinę operaciją prieš nepripažintas DLR ir LLR, kurios paskelbė nepriklausomybę po 2014 metų vasarį Kijeve įvykusio valstybės perversmo. Padėties Donbase sprendimo klausimas, be kita ko, svarstomas ir kontaktinės grupės susitikimuose Minske, kuri nuo 2014 metų rugsėjo mėn. jau priėmė tris dokumentus, reglamentuojančius veiksmus konfliktui deeskaluoti. Tačiau net ir po konflikto šalių susitarimų dėl paliaubų, šaudymai tęsiasi.
Dėl padėties Donbase Maskvos ir Kijevo santykiai labai pablogėjo. Ukrainos valdžia ir Vakarų šalys anksčiau ne kartą kaltino Rusiją kišimusi į Ukrainos vidaus reikalus. 2015 metų sausio mėn. Aukščiausioji Rada priėmė pareiškimą, kuriame Rusijos Federacija vadinama "šalimi agresore". Rusija neigia Kijevo ir Vakarų kaltinimus ir vadina juos nepriimtinais. Maskva ne kartą pareiškė, kad nėra vidinio Ukrainos konflikto šalis, ir yra suinteresuota, kad Kijevas įveiktų politinę ir ekonominę krizę.
Vakarų valstybės neseniai išreiškė susirūpinimą dėl tariamo "agresyvių veiksmų" sustiprėjimo iš Rusijos pusės. Vašingtonas paskelbė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusija dislokuoja kariuomenę savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Anot jo, tai niekam negresia ir neturėtų nieko jaudinti.
Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovo mėn. surengto referendumo, kuriame už prisijungimą prie Rusijos pasisakė 96,77 proc. Krymo Respublikos rinkėjų ir 95,6 proc. Sevastopolio gyventojų. Ukraina laiko Krymą laikinai okupuota teritorija. Rusijos Federacijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad pusiasalio gyventojai už susijungimą su Rusija balsavo demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT chartijos. Rusijos prezidento Vladimiro Putino teigimu, Krymo klausimas "galutinai uždarytas".