JAV Rusijoje augina antikinišką penktąją koloną

Amerikai bus nepaprastai sunku (gal net neįmanoma) gauti ką nors iš Rusijos, kol ji yra susijusi su Kinija, taip pat neįmanoma palaužti Kinijos, kol ji yra sąjungoje su Rusija

O tai reiškia, kad būtina rasti būdus, kaip išskirti Maskvą ir Pekiną: tokia yra pagrindinė Amerikos žurnalo "Foreign Affairs" straipsnio žinia, rašo RIA Novosti autorius Dmitrijus Kosyrevas.

Straipsnio nauda yra didžiulė, jau vien dėl jame pateiktų formuluočių efektingumo. Pavyzdžiui, štai tokios: Rusija ir Kinija "užmezgė technologinį bendradarbiavimą, kuris galiausiai leis joms kartu kurti naujoves greičiau, nei Jungtinės Valstijos tai darys vienos".

Arba taip: "Interesų sutapimas ir karinių ir kitokių pajėgumų papildymas daro jų bendrą iššūkį Amerikos galiai didesnį už paprastą jų dviejų potencialų sumą".

Galiausiai, prieš bet kokį bandymą daryti įtaką Rusijai ar Kinijai "dabar reikia atsižvelgti į gilėjančią abiejų šalių partnerystę". Tai yra, jei norite įvesti tam tikras sankcijas ir kitą šlamštą vienam partneriui — pagalvokite, kaip kitas pasinaudos šia situacija. Jums tai gali nepatikti.

Amerikos situacijos aštrumas yra suprantamas — kaip ir neseniai Britanijoje įvykusio G7 šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo atmosfera, kur buvo aptariama, ką Vakarai turi daryti su Rusija ir Kinija, su Kinija ir Rusija. Vien savo jėgomis JAV, paprasčiau sakant, yra silpnesnės už šią porą.

Atitinkamai, akivaizdus ir uždavinys, kuris dėl to kyla Valstijoms — sugalvoti ką nors, kas gali nutraukti Rusijos ir Kinijos partnerystę.

Bet štai čia prasideda keistenybės. Minėtas amerikiečių straipsnis beveik neužsimena apie tai, kaip atitraukti Kiniją nuo Rusijos. Daugiausia kalbama apie tai, kaip susilpninti Rusiją iš vidaus stiprinant ten jėgas, kurios nežino — ir todėl nemyli Kinijos.

Čia, žinoma, yra savo paaiškinimų. Neseniai britų "Financial Times" surengtoje konferencijoje kalbėjo Kurtas Kempbelas, nekintamas demokratų "pagrindinis atstovas Azijos klausimais" (kuris dabar užsiėmęs šiais klausimais Džo Baideno administracijos Nacionalinio saugumo taryboje). Ten jis pranešė, kad JAV iš pagrindų peržiūri Kinijos politiką. Netgi neatmetama, kad bus pripažintas bandymų Azijoje sukurti antikinišką aljansą nenaudingumas. Apskritai, kol kas niekas neaišku — ir todėl, sako Kempbelas, asmeninio Baideno ir Kinijos lyderio Si Dzinpingo susitikimo nematyti net horizonte.

Bet toks susitikimas su Rusija jau planuojamas, ir Amerikos žiniasklaidoje galima perskaityti daugybę patarimų Baidenui: Rusijai pasitraukimas iš jos aljanso su Kinija turėtų turėti tam tikrą prasmę, tai yra, reikia pasiūlyti Maskvai už šią procedūrą porą pasenusių meduolių vietoj kvailų ir nesibaigiančių sankcijų. Pavyzdžiui, susieti strateginio stabilumo susitarimus su "išdavyste Kinijai" (tarsi tokie susitarimai reikalingi tik Rusijai).

Taigi straipsnis, kuriuo mes pradėjome, — tai didelio, globalaus pokalbio dalis. Tiesa, ne pati protingiausia dalis, nes idėja įbauginti Rusiją Kinija — tai žlugusios senienos iš 90-ųjų. Tiesą sakant, Rusijos ir Kinijos partnerystė, kuri pradėjo kurtis lėtai, bet fundamentaliai, tuo pačiu metu, 90-ųjų pabaigoje, — geras atsakas į bauginimus.

Bet kas pasakė, kad nereikia paraginti pentinais negyvo žirgo? Du straipsnio autoriai (abu iš Džordžtauno universiteto, ne politologijos žvaigždės) mano, kad ir nugaišę arkliai atgyja. Reikia įvaryti "mažus pleištus" tarp Maskvos ir Pekino, sukuriant "trintį ir nepasitikėjimą" tarp partnerių, sako jie, ir parodyti kantrybę, daryti tai turint omenyje, kad ilgainiui ateis nauja Rusijos vadovybės karta.

Konkrečiai taip: "Kai kurie ekspertai ir Rusijos elitas yra susirūpinę dėl vis augančio Rusijos pavaldumo Pekinui. <...> JAV turėtų bandyti kelti tokius klausimus tarp Rusijos žmonių ir valdančiojo elito, pavyzdžiui, ar dabartinis požiūris (į Kiniją) yra protingas, tikėdamosi to, kad būsimi lyderiai nustatys neutralesnį kursą".

Taigi, norint išsaugoti bent tam tikrą JAV lyderystę pasaulyje (tai yra dominavimą aukščiau Rusijos) reikia tikėtis, kad Rusijoje pamažu išaugs penktoji kolona, sėjanti nesantaiką su Kinija. Be to, nesantaika gali būti bet kokia, bet kuri tema bus naudinga.

Taigi, šią daigų sodinimo veiklą jau matome ir be amerikiečių. Nuolat vykstant įvairioms diskusijoms, paaiškėja skirtumas tarp ekspertų, kalbančių kinų kalba ir nuolat besilankančių šioje šalyje, ir "ekspertų", kurie nepažįsta Kinijos, tačiau reguliariai aiškina bet ką — nuo dviejų šalių "interesų susidūrimo" bet kurioje pasaulio vietoje iki siaubo istorijų apie tai, kaip interneto revanšistai iš Kinijos laiko rusus agresyviu lokiu, kuris nuo jų nukando Sibirą.

Pažymėtina: tiems, kas "įvarė pleištus" 90-aisiais, dabar yra gana daug metų. Šiandien kalbama apie naujos jų įpėdinių komandos ugdymą. Ir taip — dalis Rusijos vidaus politikos turėtų būti kruopštus žvilgsnis į tai, kas Rusijos viduje ką sako apie Kiniją ir kokiais žiniomis bei faktais remdamasis tai daro. Ir sekti ne tik tai, bet ir, įsivaizduokite, kiną, literatūrą ir pan.: kokiu kompetencijos ir piktybiškumo lygiu jie pasakoja rusams apie jų kaimyną.

Istorija su antikiniška penktąja kolona neseniai figūravo vieno iš uždarų Maskvos politinių klubų posėdyje, kur nėra įprasta tiesiogiai cituoti ekspertus. O štai be nuorodos į šaltinį — galima. Cituojame: pristatyti Kiniją kaip nepatikimą partnerę ir trukdyti tolesniam Maskvos ir Pekino judėjimui karinio-politinio aljanso link — tai "neokonų" (JAV) ekspertų nustatyta užduotis. Deja, jie Rusijoje turi laisvų ir nelaisvų pagalbininkų. Sąjungos stiprinimo atmetimą rodo ištisos dviejų šalių ekspertų, studijavusių pagal Amerikos universitetų programas ir gavusių stipendijas iš Vakarų mokslinių tyrimų centrų, kartos.

O pokalbio pabaigoje — apie Rusijos elito ir vadovybės kartas: dabartinėje kartoje yra daug romantikų. Kai kurie vis dar prisimena skriaudą Vakarams dėl 90-ųjų ir kitų metų, kiti vis dar tiki, kad Kinija rusams ir rusai Kinijai yra įpareigoti visada ir viskuo nesavanaudiškai padėti. Tačiau kita karta yra šiek tiek kietesnė tiek Vakarų, tiek Rytų atžvilgiu. Ši rusų karta visiškai nemano, kad kinai yra įpareigoti rusams viską duoti nesavanaudiškai ir nemokamai, ir suvokia savo sugebėjimą šiurkščiai derėtis ir nuolat prisiminti, kad jie jau senai yra didinga jėga, o ne "mažasis brolis". Ir šiame aljanse rusai turi savų išskaičiavimų, nebūtinai romantiškų. Ir jei Rusijos ir Kinijos partnerystė stiprėja, tai yra dėl to, kad sutampa ir artimiausioje ateityje sutaps labai realūs abiejų šalių ir tautų interesai.