Atsakas tikrai bus. Ar Lietuva supranta sankcijų kalbos su Baltarusija pasekmes

Lietuva pasisako už sankcijų Baltarusijos atžvilgiu griežtinimą. Ar dar neužtenka pasekmių?

Lietuva aktyviai remia ketvirto ES sankcijų Baltarusijos atžvilgiu paketo priėmimą. Tiesa, Europa neskuba, nes, matyt, nori ir kietą poziciją pademonstruoti, ir nenaudingų sau pasekmių (pirmiausiai ekonominių) išvengti. O Vilniui tuo tarpu tos pasekmės, atrodo, visai nesvarbios. 

Ligi šiol tęsiasi sanatorijos "Belorus" istorija, ir pažymėtina, kad jos darbuotojai linkę kaltinti dėl savo bėdų ne "Lukašenkos režimą", o Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją. Šalies valdžios atstovai bandė sakyti, kad jie tik vykdo ES sprendimą, o sanatorijos darbuotojai tapo propagandos įrankiu. URM viceministras Egidijus Meilūnas pasiūlė rengti piketus Minske prie Baltarusijos prezidento administracijos, "kurioje ir yra įsikūrę šios situacijos, dėl kurios kenčia Lietuvos piliečiai, kaltininkai". Tačiau žmonių visa tai kažkodėl neįtikina ir tik papildomai piktina.

"Europos Parlamentas aiškiai parašė tai, ką aš, visi teisininkai ir sanatorijos darbuotojai kartojame nuo gruodžio mėnesio: sanatorija "Belorus" nėra įtraukta į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, ir už sankcijų taikymo stovi ne kas kitas, o Užsienio reikalų ministerija. Ar po tokio Europos Parlamento išaiškinimo URM ir jos vadovams užteks įžūlumo toliau meluoti, kad tai ES sankcijos? Gal laikas sustoti akiplėšiškai ir arogantiškai siųsti žmones protestuoti į Minską, kai tikrieji šios situacijos kaltininkai yra Vilniuje?" — savo socialinio tinklo paskyroje parašė ne koks nors paprastas pilietis, o Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Kitas neigiamas dalykas Lietuvai, dėl kurio ji vėlgi gali kaltinti tik save, yra Baltarusijos naftos produktų tranzito per Klaipėdos uostą sustabdymas. Čia reikia dar kartą priminti, kad Lietuvos valdžios atstovai visą laiką aiškino, kad niekur tas Lukašenka šiuo atveju nepabėgs, nes jam tai ekonomiškai nenaudinga (o reiškia ekonominių politinės kritikos ir sankcijų "režimo" atžvilgiu pasekmių nebus). O jis ėmė ir pabėgo. Rezultatas — Klaipėdos uosto ir "Lietuvos geležinkelių" nuostoliai.

Visa tai adekvačius politikus priverstų ne apgailestauti, kad Baltarusijos veiksmai paremti ne ekonominiais, o politiniais argumentais, kaip tai padarė Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis, o patikėti, kad Lukašenka nejuokauja, ir susimąstyti dėl tolimesnių savo politikos pasekmių. Juk po naftos gali ateiti trąšų eilė. 

Pastaruoju atveju Lietuvoje toliau galvojama, kad niekas nepasikeis — taip pat todėl, kad 30 proc. Birių krovinių terminalo Klaipėdoje akcijų priklauso Baltarusijos bendrovei "Belaruskalij". Tačiau neseniai Baltarusijos premjeras Romanas Golovčenka pareiškė, kad su Rusija kalbama dėl galimybės perorientuoti į jos uostus ir trąšų eksportą bei pastatyti rusiškuose uostuose baltarusiškus terminalus. Suprantama, kad labai greitai tokie planai nerealizuojami, tačiau akivaizdu, jog, jeigu Lietuva nepakoreguos savo kurso Baltarusijos kryptimi, jie bus realizuoti. 

Gal laikas tai suprasti? Klaipėdos uostas, atrodo, supranta ir, kaip praneša žiniasklaida, dėl politinių priežasčių prarasdamas Baltarusijos bei Rusijos krovinius, dairosi į Ukrainos, Turkijos, Gruzijos ir net Kazachstano rinkas. Tačiau akivaizdu, kad tai komplikuoti variantai, ir paprasčiau būtų nesipykti su artimiausiais kaimynais.

Pagaliau, neseniai Lukašenka, kreipdamasis į šalies premjerą, pareiškė: "Tiesiog pasakysiu, kad suprastumėte: jei europiečiai nori problemų pas save dėl sankcijų, jas ir gaus. Daugiau nieko nesakysiu, laikas parodys. Bet jūsų paprašysiu: pateikite man informaciją apie didžiausius Europos projektus mūsų šalyje ir įmones, kurios buvo įkurtos Baltarusijos teritorijoje. Peržvelgsime jų darbą". Kartu jis pabrėžė, kad jokie Europos veiksmai neliks be atsako.

Savo ruožtu Baltarusijos vyriausybės vadovas tikisi, kad politiniuose ir verslo sluoksniuose Vakaruose galiausiai įsivyraus sveikas protas, ir jie sustabdys sankcijų spaudimą, nes tokios šalys, kaip Lietuva, Latvija ir Lenkija turi Baltarusijoje "rimtų verslo interesų". Kitaip tariant, jeigu Vilnius tęs savo agresyvią politiką Minsko atžvilgiu, greitai gali nukentėti Lietuvos verslas ne tik šalies viduje, bet ir Baltarusijoje.

Apibendrinant, galima konstatuoti, kad Lietuva jau skina karčius savo veiksmų, nukreiptų prieš kaimyninę valstybę, vaisius. Ateityje ekonominiai nuostoliai gali būti dar didesni, nes, kaip rodo praktika, Lukašenkos pradėjo vykdyti savo grasinimus. Tačiau kol kas nėra požymių, kad Lietuvos politika Minsko atžvilgiu pasikeis. Todėl su Baltarusija dirbančiam lietuviškam verslui geriau ruoštis blogiausiam scenarijui, nes Lietuvos politikai sprendžia svarbesnius klausimus.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.