"Litgrid" prašo "Nord Pool" pradėti tyrimą dėl Astravo AE elektros Lietuvoje

Kai Astravo AE pradėjo veikti pilna galia, elektros importas į Baltijos šalis iš trečiųjų šalių išaugo daugiau nei 2 kartus, palyginti su praėjusių metų lygiu

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė "Litgrid" kreipėsi į Latvijos operatorę "Augstsprieguma tikls" (AST) dėl pažeidimų nustatant pralaidumus elektros importui iš Rusijos, praneša operatorės spaudos tarnyba.

"Litgrid" duomenys rodo, kad taikant su Lietuva nesuderintą metodiką sudaromos sąlygos į šalį importuoti Baltarusijoje pagamintą elektrą.

"Latvijos ir Estijos taikoma dvišalė pralaidumų nustatymo metodika ne tik sudaro sąlygas į Lietuvą eksportuoti nesaugioje Astravo atominėje elektrinėje pagamintą elektrą neteisėtai naudojantis Lietuvos perdavimo infrastruktūra, bet ir iškreipia bendrą Baltijos šalių rinką, dirbtinai sukuriant elektros kainų skirtumą tarp Lietuvos ir Latvijos kainų zonų. Dėl to nukenčia Lietuvos elektros vartotojai", — sako Rokas Masiulis, "Litgrid" generalinis direktorius.

Pasak jo, nors oficialiai komercinis importas iš trečiųjų šalių į Baltijos šalis po Astravo atominės elektrinės starto vyksta per Latviją, ši prekyba didžiąja dalimi įgyvendinama fiziniais srautais iš Baltarusijos į Lietuvą. 

Elektros srautų stebėsenos duomenys rodo, kad dalis Latvijos importuojamos "rusiškos" elektros iš tikrųjų yra pagaminta Baltarusijoje, nors šią elektrą Lietuvoje importuoti uždrausta.

"Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad oficialiai komerciškai elektra keliauja iš Latvijos į Lietuvą taip be reikalo rezervuojant šalis jungiančias linijas, nors fiziškai ji iš Baltarusijos tiesiogiai teka į Lietuvą. Dėl šio dirbtino linijų rezervavimo sumažėja galimybės į Lietuvą importuoti elektrą iš Suomijos ir Estijos, todėl kaina Lietuvoje, palyginti su Latvija ir Estija, išauga. Visa ši schema, Latvijos AST taikoma be Lietuvos pritarimo, nepagrįstai didina Lietuvos vartotojams elektros kainas ir prieštarauja Lietuvos įstatymams", — sako Masiulis.

"Litgrid" taip pat kreipėsi į elektros rinkos operatorę "Nord Pool", prašydama pradėti tyrimą dėl šios situacijos.

Praėjusią savaitę apie tai, kaip pralaidumų nustatymas iškraipo Europos Sąjungos rinką, Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys kalbėjosi su Europos Komisijos Energetikos direktorato generaline direktore Ditte Juul Jørgensen.

Nuo šių metų pradžios, kai Astravo AE pradėjo veikti pilna galia ir Baltarusijos gamyba ėmė viršyti vartojimą, elektros importas į Baltijos šalis iš trečiųjų šalių išaugo daugiau nei 2 kartus, palyginti su praėjusių metų lygiu.

Baltijos šalys tęsia derybas dėl trišalės prekybinių pralaidumų su trečiosiomis šalimis nustatymo metodikos. Šiuo metu Latvija ir Estija taiko dvišalę metodiką, kuriai nepritarė Lietuvos nacionalinė reguliavimo institucija.

Lapkričio 3 dieną "Litgrid" nustatė 0 MW pralaidumą komerciniam elektros srautui iš Baltarusijos. Nustačius nulinį pralaidumą, elektros rinkos dalyviai negali vykdyti komercinių elektros energijos mainų tarp Baltarusijos ir Lietuvos.

BelAE klausimas

Oficialus Vilnius yra kategoriškai prieš BelAE darbą ir pareiškia apie jos "nesaugumą", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų struktūrų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Tuo pat metu pati Lietuva nepalaiko jokio dialogo su Minsku. Visų pirma, balandžio pabaigoje tapo žinoma, kad Lietuvos valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) atmetė Baltarusijos ekstremalių situacijų ministerijos kvietimą dalyvauti BelAE viešuosiuose posėdžiuose be teisės kalbėti. Anot Lietuvos, branduolinio objekto atžvilgiu yra per daug "neišspręstų klausimų".

Baltarusija savo ruožtu pabrėžia, kad už tokių Vilniaus pareiškimų slypi ne rūpestis piliečių "saugumu", bet politiniai motyvai.

Interviu Sputnik Lietuva ekonomikos daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas pareiškė, kad Lietuvos verslas turėtų pagalvoti apie savo veiklos perkėlimą į tas šalis, kuriose Vyriausybė neužsiima politika, pakenkdama ekonomikai. Pasak jo, Lietuva pastaruoju metu daugiausia išgyveno Baltarusijos sąskaita ir, nutraukdama santykius su Minsku, iš esmės "šaudo sau į koją". Tuo tarpu sankcijų įvedimas verslui už dalyvavimą statant BelAE, pasak eksperto, neturės įtakos nei elektrinei, nei Baltarusijos ekonomikai.