Rusija laiko Lietuvos poziciją derybose "silpnumo ženklu", pareiškė Nausėda

Anot Lietuvos vadovo, Maskva jau seniai peržengė "raudonas linijas". Tuo tarpu Lietuva reguliariai kišasi į kitų šalių, įskaitant Rusijos ir Baltarusijos, santykius

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pakomentavo santykius su Rusija diskusijos apie Lietuvos užsienio politikos perspektyvas. Vaizdo įrašą transliavo Rytų Europos studijų centras (EESC) paskyroje Facebook. 

Valstybės vadovas teigė, kad susitarimas su kaimyne Rytuose yra neįmanomas, atsižvelgiant į įvykius prie Ukrainos sienų, Krymo "aneksiją" ar paramą "Minsko režimui".

"Kai kas sako, kad mes turime nusistatyti raudonas linijas. Bet aš sakau, kad jau senokai yra peržengtos. Mes tiesiog demonstruodami orumą ir norą bet kokia kaina nenueiti nuo derybų stalo, mes tam tikra prasme siunčiame oponentui, kad pagąsdinus juos galima priversti susigūžti. Ir tai priimamas kaip tam tikras silpnumo ženklas. Tai nėra paslaptis", — sakė prezidentas. 

Jis teigė, kad būtina principingai vertinti situaciją. 

"Šioje vietoje aš už tai, kad reikia bandyti, niekada nepavargti ieškoti to galimo sutarimo. Bet sutarimas neįmanomas, kol vyksta tai, kas vyksta Donbase, kol Krymas yra aneksuotas ir tai bandoma padaryti nauju normalumu, vyksta intensyvus kišimasis į Baltarusijos reikalus. To mes negalime ignoruoti, apsimesti, kad to nevyksta. Ir jeigu teigiamų jokių poslinkių nėra, privalome tai konstatuoti ir principingai tai vertinti", — pareiškė šalies vadovas.

Nausėda teigė, kad santykiuose su Lenkija, nepaisant tam tikrų nesklandumų, tendencijos pastaraisiais metais keičiasi. Pasak prezidento, reikia "fokusuotis ne į tai, kas skiria, o tai, kas vienija Lietuvą ir Lenkiją".

"Požiūris į Rusiją, inovacijas mus vienija, nekalbu apie tai, kad yra daug infrastruktūrinių projektų, kuriuos mes vieningai vykdome", — teigė Lietuvos prezidentas.

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymą, ji garsėjo savo giežtais antirusiškais pareiškimais ir rusofobiška laikysena. Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia pareiškimus apie "Rusijos grėsmę".

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi "Rusijos grėsmės" isterija kaip priedanga siekiant padidinti NATO kontingento ir karinės technikos skaičių prie Rusijos Federacijos sienų.

Padėtis Ukrainoje

Vakarų valstybės pastaruoju metu išreiškia susirūpinimą dėl tariamų Rusijos "agresyvių veiksmų" sustiprėjimo Ukrainoje. Vašingtonas paskelbė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusija dislokuoja kariuomenę savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Anot jo, tai niekam nekelia grėsmės ir neturėtų nieko jaudinti.

Be to, Maskva ne kartą pareiškė, kad nėra vidinio Ukrainos konflikto šalis, ir yra suinteresuota tuo, kad Kijevas įveiktų politinę ir ekonominę krizę.

Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovo mėn. surengto referendumo, kuriame už prisijungimą prie Rusijos pasisakė 96,77 proc. Krymo Respublikos rinkėjų ir 95,6 proc. Sevastopolio gyventojų. Ukraina laiko Krymą laikinai okupuota teritorija. Rusijos Federacijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad pusiasalio gyventojai už susijungimą su Rusija balsavo demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT chartijos. 

Rusijos prezidento Vladimiro Putino teigimu, Krymo klausimas "galutinai uždarytas".