https://lt.sputniknews.com/20210514/lietuva-teikia-briuseliui-nacionalini-ekonomikos-gaivinimo-plana-16295225.html
Lietuva teikia Briuseliui nacionalinį ekonomikos gaivinimo planą
Lietuva teikia Briuseliui nacionalinį ekonomikos gaivinimo planą
Sputnik Lietuva
Lietuvai skirta 2,2 mlrd. eurų dotacijų, kurios bus investuotos į žaliąją pertvarką, skaitmeninę transformaciją, sveikatą, socialinę apsaugą, mokslą ir... 2021.05.14, Sputnik Lietuva
2021-05-14T14:51+0300
2021-05-14T14:51+0300
2021-05-14T17:58+0300
ekonomika
lietuva
briuselis
vyriausybė
europos komisija (ek)
es
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/1070/36/10703650_0:161:3067:1886_1920x0_80_0_0_4bf1b826696332d4a0748a0d338c83df.jpg
VILNIUS, gegužės 14 — Sputnik. Šiandien Vyriausybė pritarė atnaujintam 2,2 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo nacionaliniam planui "Naujos kartos Lietuva". Kaip Vyriausybės pasitarime pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė, penktadienį ministrų kabinetas oficialiai pateiks planą Europos Komisijai. Kartu ministrė pažymėjo, kad dar galimos plano korekcijos, bet jos jau būtų labiau techninės nei keičiančios turinį.Finansų ministerija nurodo, kad Lietuvai skirta 2,225 mlrd. eurų dotacijų, kurios bus investuotos į žaliąją pertvarką, skaitmeninę transformaciją, sveikatą, socialinę apsaugą, mokslą ir inovacijas, švietimą, viešąjį valdymą.Atsižvelgus į viešųjų konsultacijų metu sulauktus socialinių ir ekonominių partnerių bei visuomenės pasiūlymus, planas atnaujintas į jį įtraukus investicijas kultūros, švietimo sektoriams ir papildomų lėšų savivaldos poreikiams: 30 mln. eurų skirta kultūros išteklių skaitmeninimui ir prieinamumo didinimui, 20 mln. eurų numatyta skaitmeninio švietimo turinio ir išteklių kūrimui ir dar 30 mln. eurų bus skiriama savivaldybių viešųjų paslaugas ir jų infrastruktūros gerinimui. Papildomai 6,3 mln. eurų bus skiriami Lietuvos populiacijos reprezentatyvios imties viso žmogaus genomo sekos nustatymo tyrimams. Ekspertų atlikti makromodeliavimo rezultatai rodo aukštą plano priemonių poveikį šalies Bendrajam vidaus produktui – 2022-2026 m. laikotarpiu bus užtikrintas spartesnis realaus BVP augimas – vidutiniškai po 1,7 proc. arba 825 mln. eurų per metus, o per visą plano įgyvendinimo laikotarpį (2021-2026 m.) į šalies ekonomiką nukreipus "Naujos kartos Lietuva" plano lėšas, bus papildomai sukurta 4,2 mlrd. eurų BVP. Skaičiuojama, jog 2025 m. užimtumo lygis padidės 1,6 proc. p., nedarbo lygis sumažės 2,0 proc. p., o jaunimo nedarbas (15-24 m.) sumažės net 2,3 proc. p., palyginti su baziniu scenarijumi. Pagrindinė geresnių rodiklių priežastis yra aktyviųjų darbo rinkos politikos priemonių reformos.Taip pat prognozuojama, jog 2025 metais skurdo rizikos lygis bus 1 proc. p. mažesnis, o iki 2040 m. – sumažės 1,3 proc. p. 2025 metais sumažės ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija 22,6 t/mln. BVP ir ilgainiui toliau mažės.
https://lt.sputniknews.com/20210502/Swedbank-Europoje-prasidejo-ekonomikos-atsigavimas-15027781.html
https://lt.sputniknews.com/20210511/Kalti-kaimynai-Lietuva-skundziasi-del-prekybos-elektra-metodikos-sukeliamu-nuostoliu-15092242.html
lietuva
briuselis
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
2021
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
Naujienos
lt_LT
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/1070/36/10703650_169:0:2898:2047_1920x0_80_0_0_35498bdfe74ca8a999bf8289ba36938f.jpgSputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
ekonomika, lietuva, briuselis, vyriausybė, europos komisija (ek), es
ekonomika, lietuva, briuselis, vyriausybė, europos komisija (ek), es
Lietuva teikia Briuseliui nacionalinį ekonomikos gaivinimo planą
14:51 14.05.2021 (atnaujinta: 17:58 14.05.2021) Lietuvai skirta 2,2 mlrd. eurų dotacijų, kurios bus investuotos į žaliąją pertvarką, skaitmeninę transformaciją, sveikatą, socialinę apsaugą, mokslą ir inovacijas, švietimą, viešąjį valdymą
VILNIUS, gegužės 14 — Sputnik. Šiandien Vyriausybė pritarė atnaujintam 2,2 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo nacionaliniam planui "Naujos kartos Lietuva".
Kaip
Vyriausybės pasitarime
pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė, penktadienį ministrų kabinetas oficialiai pateiks planą
Europos Komisijai. Kartu ministrė pažymėjo, kad dar galimos plano korekcijos, bet jos jau būtų labiau techninės nei keičiančios turinį.
"Baigėsi derybos su socialiniais ekonominiais partneriais, įvyko tam tikri pokyčiai. Kalbant apie techninę dalį – išties šiandien atiduodame oficialiai Europos Komisijai, tačiau techniniai pakeitimai dar gali būti", – kalbėjo Skaistė.
Finansų ministerija nurodo, kad
Lietuvai skirta 2,225 mlrd. eurų dotacijų, kurios bus investuotos į žaliąją pertvarką, skaitmeninę transformaciją, sveikatą, socialinę apsaugą, mokslą ir inovacijas, švietimą, viešąjį valdymą.
Atsižvelgus į viešųjų konsultacijų metu sulauktus socialinių ir ekonominių partnerių bei visuomenės pasiūlymus, planas atnaujintas į jį įtraukus investicijas kultūros, švietimo sektoriams ir papildomų lėšų savivaldos poreikiams: 30 mln. eurų skirta kultūros išteklių skaitmeninimui ir prieinamumo didinimui, 20 mln. eurų numatyta skaitmeninio švietimo turinio ir išteklių kūrimui ir dar 30 mln. eurų bus skiriama savivaldybių viešųjų paslaugas ir jų infrastruktūros gerinimui. Papildomai 6,3 mln. eurų bus skiriami Lietuvos populiacijos reprezentatyvios imties viso žmogaus genomo sekos nustatymo tyrimams.
Ekspertų atlikti makromodeliavimo rezultatai rodo aukštą plano priemonių poveikį šalies Bendrajam vidaus produktui – 2022-2026 m. laikotarpiu bus užtikrintas spartesnis realaus BVP augimas – vidutiniškai po 1,7 proc. arba 825 mln. eurų per metus, o per visą plano įgyvendinimo laikotarpį (2021-2026 m.) į šalies ekonomiką nukreipus "Naujos kartos Lietuva" plano lėšas, bus papildomai sukurta 4,2 mlrd. eurų BVP.
Skaičiuojama, jog 2025 m. užimtumo lygis padidės 1,6 proc. p., nedarbo lygis sumažės 2,0 proc. p., o jaunimo nedarbas (15-24 m.) sumažės net 2,3 proc. p., palyginti su baziniu scenarijumi. Pagrindinė geresnių rodiklių priežastis yra aktyviųjų darbo rinkos politikos priemonių reformos.
Taip pat prognozuojama, jog 2025 metais skurdo rizikos lygis bus 1 proc. p. mažesnis, o iki 2040 m. – sumažės 1,3 proc. p. 2025 metais sumažės ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija 22,6 t/mln. BVP ir ilgainiui toliau mažės.