LSMU Kauno ligoninės medikai papasakojo apie COVID-19 pasekmes vaikams

Susirgus COVID-19 suaugusiems, jų vaikai dažnai netiriami, tačiau maždaug po dviejų mėnesių tėvai sunerimsta, pastebėję, kad vaiko sveikatos būklė pablogėjo

VILNIUS, gegužės 14 — Sputnik. COVID-19 sunkesnėmis formomis gali pasireikšti ir vaikams, o dėl ligos pasekmių tėvai su atžalomis pas gydytojus atvyksta ir po poros mėnesių, pasakojo LSMU Kauno ligoninės medikai.

Kaip sakė LSMU Kauno ligoninės Vaikų konsultacinės poliklinikos vedėja dr. Marija Marengolcienė, net ir lengvesnės vaikų susirgimo COVID-19 formos gali palikti nemalonių pėdsakų organizme.

"Pagausėjo pacientų, kurie skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, galvos skausmu, virškinimo trakto problemomis, bet konkrečios ligos atlikti tyrimai neparodo. Tada daromas antikūnų tyrimas. Jei jų randama, galima traktuoti, kad vaikas persirgo COVID-19 ir pasireiškiantys sveikatos sutrikimai yra to pasekmė", – pasakojo dr. Marengolcienė.

Medikė aiškino, kad susirgus COVID-19 suaugusiems, jų vaikai dažna netiriami, jei jie negaluoja lengvai, o kartais išvis neturi jokių simptomų. Tačiau maždaug po dviejų mėnesių tėvai sunerimsta, pamatę, kad vaiko sveikatos būklė negerėja ar net pablogėja.

Tokiems vaikams specialaus gydymo nėra — skiriamas stiprinantis organizmą mitybos ir poilsio režimas.

Prireikia ir deguonies terapijos

LSMU Kauno ligoninėje pandemijos metu jau gydyta daugiau kaip 80 vaikų. Ligoninės Vaikų priėmimo skubios pagalbos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius pasakojo, kad sunkesnės COVID-19 formos pasireiškia vyresniems nepilnamečiams.

"Turėjome apie 10 pacientų, kuriems prireikė papildomo deguonies tiekimo dėl COVID-19 sukeltos pneumonijos. Dauguma jų buvo nuo 12 iki 17 metų amžiaus", – teigė Varaškevičius.

Jauniausias ligoninės COVID-19 pacientas buvo 2 mėnesių amžiaus kūdikis. Didžioji dalis atvyksta dėl besitęsiančio karščiavimo, vangumo, skysčių trūkumo, dalis su stipriu kosuliu, vėmimu, viduriavimu. Pasak Varaškevičiaus, kartais sudėtinga pasakyti, ar negalavimus sukelia koronavirusas ar jis diagnozuojamas atvykus į ligoninę kaip šalutinė liga.

Kam liga pavojingiausia?

LSMU Kauno ligoninės Vaikų konsultacinės poliklinikos gydytojas, vaikų pulmonologas dr. Eugenijus Griška pabrėžė, kad COVID-19 didesnį pavojų kelia sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, po organų transplantacijų, imunosupresinės būklės ar turintiems kitų gretutinių ligų, onkologinių susirgimų vaikams.

Pasak mediko, vaikams pasireiškia tokie patys būdingiausi COVID-19 simptomai kaip ir suaugusiesiems. Tai karščiavimas, sausas kosulys, bendras silpnumas, galimi virškinamojo trakto sutrikimai. Šie simptomai būdingi daugeliui kitų infekcinių ligų ir dėl to atpažinti COVID-19 be testo neįmanoma.

"Jeigu vaikas karščiuoja, tėvai neturėtų skubėti jo vežti į gydymo įstaigą. Vaikui jaučiantis pakankamai gerai, galima kurį laiką jį stebėti namuose. Tačiau jei jis elgiasi kitaip nei įprasta, tampa vangus, rekomenduojama kreiptis į medikus dėl COVID-19 ar kitų ligų tyrimo ir gydymo", – patarė dr. Griška.

Visi medikai sutaria, kad mokyklose taikomas testavimas gali padėti valdyti epidemiologinę situaciją.

Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyti 263 475 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, mirė daugiau kaip 4 tūkst. žmonių.

Šiuo metu Lietuvoje galioja antrasis karantinas, įvestas pernai lapkritį. Kol kas jis pratęstas iki vasaros pradžios. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus ir kai kurias įstaigas.