Paskelbtas anksčiau nežinotas Einšteino laiškas apie ypatingas gyvūnų jusles

Šiuolaikiniai mokslininkai pažymėjo, jog naujausi migruojančių paukščių vidaus navigacijos mechanizmų atradimai patvirtina prieš 70 metų padarytus genialiojo mokslininko puikius spėjimus

VILNIUS, gegužės 16 — Sputnik. Žurnalas "Journal of Comparative Physiology A" paskelbė anksčiau nežinotą Alberto Einšteino laišką, kuriame jis dėsto savo mintis apie ypatingus bičių ir paukščių pojūčius, kurie leidžia jiems orientuotis skrydžio metu. Laiške mokslininkas, remdamasis gyvūnų sensorikos tyrimais, numato greitą naujų mokslo krypčių atsiradimą.

Laiškas buvo parašytas 1949 metais ir skirtas anglų inžinieriui Glinui Deivisui (Glyn Davies), kuris užsiėmė radarų kūrimu. 2011 mertais mokslininko našlė Džudita Deivis (Judith Davies) perdavė kopiją į Žydų universiteto Jeruzalėje archyvą, kuriam Einšteinas testamentu paskyrė savo laiškus ir užrašus. Dokumentą išnagrinėjo Australijos Melburno karališkojo technologijų universiteto (RMIT) mokslininkai.

Jame fizikas apmąsto faktą, kad gyvūnų pojūčių tyrimai gali būti naujų mokslinių atradimų šaltinis, taip pat rašo apie savo susitikimą su austrų etologu, Nobelio premijos laureatu Karlu fon Frišu (Karl von Frisch) — vienu iš pagrindinių bičių jutimo organų tyrimų ekspertų.

Naujausi migruojančių paukščių vidaus navigacijos mechanizmų atradimai patvirtina puikius genialiojo mokslininko spėjimus.

"Praėjus septyniems dešimtmečiams po to, kai Einšteinas padarė prielaidą, kad naujoji fizika galėtų būti paremta jutiminiu gyvūnų suvokimu, matome atradimų, kurie privertė mus suprasti navigaciją ir pagrindinius fizikos principus", — RMIT universiteto pranešime spaudai cituojami pirmojo leidinio autoriaus profesoriaus Adriano Dajerio (Adrian Dyer) žodžiai.

Yra žinoma, kad Einšteinas apsilankė fon Frišo paskaitoje Prinstono universitete 1949 metų balandį: ten jis pristatė savo tyrimus, kaip bitės efektyviai juda, naudodamos išsklaidytos šviesos poliarizuojančias savybes. Kitą dieną mokslininkai susitiko. Nors tai nėra oficialiai dokumentuota, laiškas patvirtina jų bendravimą.

Pasak straipsnio autorių, laiškas Glinui Deivisui parodo Einšteino mokslinių interesų platumą ir rodo, kad jis domėjosi fon Frišu ir jo tyrimais.

"Visiškai įmanoma, kad migruojančių paukščių ir pašto balandžių elgesio tyrimas kada nors gali padėti suprasti kai kuriuos dar nežinomus fizinius procesus", — rašo fizikas.

"Praėjus daugiau nei 70 metų, mes žinome, kad Einšteino spėjimas pasirodė esąs teisingas, — pažymėjo straipsnio autoriai. — Dabartiniai duomenys rodo, kad paukščiai gali pajusti Žemės magnetinį lauką naudodami specialius fotoreceptorius savo akyse, kurie yra jautrūs nedideliems pokyčiams planetos magnetiniame lauke. Tai leidžia jiems keliauti tūkstančius kilometrų nepasiklystant".

2008 metais radijo siųstuvais aprūpintų strazdų tyrimas pirmą kartą parodė, kad šie paukščiai skrydžio metu kaip pagrindinį orientyrą naudoja magnetinį kompasą. Kiti gyvūnai, tokie kaip jūros vėžliai, šunys ir bitės, taip pat rodo gebėjimą pajusti planetos magnetinius laukus. Tačiau mechanizmai, kuriais gyvūnai suvokia šviesą arba pajunta Žemės magnetinį lauką, nėra vienodi visoms rūšims. Pavyzdžiui, bitės nujaučia magnetinį lauką receptoriais, esančiais pilvo ertmėje, o paukščiai ir šunys — per specialius fotoreceptorius akyse, vadinamus kriptochromais.