"Prispauskime juos": Pentagonas ketina įrengti naujas bazes į pietus nuo Rusijos

Kareivinės, aerodromai, nepilotuojamųjų aparatų valdymo punktai, šaudmenų ir degalų sandėliai — išvykdami iš Afganistano, amerikiečiai planuoja išplėsti savo karinį buvimą kaimyninėse valstybėse

Kaip rašo "The Wall Street Journal", Vašingtonas ketina ir toliau laikyti Kabulą "trumpu pavadžiu". Apie tai, kur tiksliai gali atsirasti Amerikos kariai ir dėl ko — RIA Novosti autoriaus Andrejaus Koco medžiagoje.

Susigrąžinti pozicijas

Kaip praneša "WSJ" su nuoroda į savo šaltinius Džo Baideno administracijoje, JAV visiškai nesiruošia palikti Afganistano vyriausybės likimo valiai. Pentagonas toliau rems Kabulą ir stebės "Talibano" bei kitų ekstremistinių grupuočių veiklą regione.

Be to, šalies sostinėje lieka beveik tūkstantis Amerikos ambasados ​​darbuotojų, o tai reiškia, kad kas nors turi užtikrinti jų saugumą. Todėl Baltieji rūmai svarsto galimybes dislokuoti karines bazes kaimyniniame Uzbekistane ir Tadžikistane.

"Šios valstybės tiesiogiai ribojasi su Afganistanu ir gali būti labai naudingos JAV, — nurodo "WSJ" šaltinis. — Tačiau prieštaravimai su Rusija ir Kinija trukdo Baideno administracijos planams. Procesas greičiausiai užsitęs. Pentagonas svarsto visus "už" ir "prieš".

JAV specialusis įgaliotinis Afganistane Zalmajus Chalilzadas jau išzondavo dirvą, neseniai apsilankęs Taškente ir Dušanbėje. Oficialiai šalys aptarė susitaikymą Afganistane. Tačiau buvo kalbėta ir apie karines bazes.

"Gavusios paramą Centrinėje Azijoje, JAV susigrąžins pozicijas, buvusias pirmaisiais Afganistano karo metais, — rašo leidinys. — Aviacija aktyviai naudojosi Pentagono bazėmis Uzbekistane ir Kirgizijoje. Tačiau dėl Rusijos ir Kinijos spaudimo, amerikiečių kariai paliko Uzbekistaną 2005 metais, Kirgiziją — po dešimties metų. Tai labai apsunkino karinę logistiką regione".

Nepageidaujami svečiai

Vašingtono ketinimai negali nekelti nerimo Maskvai. Bazės Centrinėje Azijoje leis Jungtinėms Valstijoms atlikti Rusijos pietinės dalies žvalgybą ir paveikti jos kaimynų vidaus politiką. Dar Zbignevas Bžezinskis sakė, kad efektyviausias būdas "sutramdyti Rusiją" — sukurti prie sienų kontroliuojamų konfliktų grandinę. Be to, ir Taškentas, ir Dušanbė yra svarbūs Maskvos sąjungininkai Centrinėje Azijoje, o Tadžikistanas yra Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos dalis. Septintame šios organizacijos chartijos straipsnyje rašoma: "Valstybės narės priima sprendimus dėl šalių, kurios nėra Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos narės, karių (pajėgų) grupuočių, karinės infrastruktūros objektų dislokavimo savo teritorijose, po skubių konsultacijų su kitomis valstybėmis narėmis". Kol kas Tadžikistanas nesikreipė į Kolektyvinio saugumo tarybą dėl tokių klausimų aptarimo.

Gegužės 8 dieną prezidentas Emomalis Rahmonas Maskvoje susitiko su Vladimiru Putinu. Kitą dieną jie kartu stebėjo paradą Raudonojoje aikštėje. Valstybių vadovai aptarė padėtį Centrinėje Azijoje ir regiono ateitį po amerikiečių pasitraukimo.

Putinas, priminęs, kad Tadžikistane veikia 201-oji Rusijos ginkluotųjų pajėgų bazė, patikino savo kolegą, jog Maskva padarys viską, kad palaikytų sąjungininką. Rusija užsiima Tadžikistano armijos sustiprinimu ir toliau suteiks pagalbą ateityje. Rahmonas, pabrėžęs, kad Tadžikistanas turi ilgiausią sieną su Afganistanu — daugiau nei 1 300 kilometrų — ir padėtis gretimoje teritorijoje aštrėja, atkreipė dėmesį į stiprėjančius ryšius su Rusija daugelyje sričių, ypač saugumo srityje. Panašu, kad tol, kol Tadžikistane yra Rusijos 201-oji bazė, amerikiečiai čia nebus įleidžiami.

Su Uzbekistanu yra šiek tiek kitaip. Taškentas du kartus buvo Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos narys (nuo 1992 metų gegužės 15 d. iki 1999 metų balandžio 2 d. ir nuo 2006 metų rugpjūčio 16 d. iki 2012 metų birželio 28 d.), tačiau dabar jis formaliai nėra susietas su Maskva pagal sutartinius įsipareigojimus.

Respublikoje jau buvo dislokuoti Amerikos kariai. 2001 metų spalį buvo pasirašytas susitarimas dėl Karši-Chanabado karinio aerodromo perdavimo nuomai Pentagonui. Ten buvo perkelta eskadrilė karinių transportinių lėktuvų S-130, apie dešimt sraigtasparnių "Black Hawk" ir pusantro tūkstančio kariškių. Nuo 2005 metų, Uzbekistanui grįžus į Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją, oro bazę naudojo Rusijos kariuomenė. Šiandien ten išskirtinai šalies nacionalinės karinės oro pajėgos. Ir vėl atiduoti Karši-Chanabadą nuomai Taškentas neskuba.

"Uzbekistano politika saugumo srityje grindžiama nedalyvavimo taikos palaikymo operacijose ir kariniuose konfliktuose užsienyje principu, — pranešė Uzbekistano gynybos ministerijos atstovas. — Pagrindiniuose dokumentuose yra aiškūs ir tikslūs atsakymai į šiuos klausimus: mes neleisime užsienio karinių bazių ir objektų dislokavimo savo teritorijoje. Šis principas yra įtvirtintas Konstitucijoje ir šalies užsienio politikos koncepcijoje".

Atsarginis variantas

Akivaizdu, kad nei Tadžikistanas, nei Uzbekistanas neturi noro matyti amerikiečių kareivių pas save. Tačiau Pentagonas turi atsarginį planą. Kaip teigia "WSJ", jei Taškentas ir Dušanbė atsisakys, Vašingtonas išplės savo karinį buvimą Persijos įlankos arabų šalyse.

Be to, galima nuolat laikyti Arabijos jūroje lėktuvnešio smogiamąją grupę. Laiko priimti sprendimą vis mažiau — amerikiečiai ir jų NATO sąjungininkai turi palikti Afganistaną iki rugsėjo 11 dienos.

Priminsime: apie ilgiausio karo JAV istorijoje užbaigimą prezidentas Džo Biadenas paskelbė balandžio viduryje. Jis pabrėžė, kad skubos su kariuomenės išvedimu nebus, ir pagrasino "Talibanui" griežtu atsakymu, jei kovotojai pabandys pulti koalicijos pajėgas. Per 20 metų Vašingtono vadovaujama koalicija taip ir nesutriuškino "Talibano". Nepavyko tinkamai apmokyti ir apginkluoti Afganistano nacionalinio saugumo pajėgų, kad jos pačios galėtų kovoti su ekstremistais.

Ekspertų teigimu, "Talibano" atėjimas į valdžią kardinaliai radikalina regioną. Yra rizika, kad islamistai čia nesustos ir bandys į įtakos orbitą įtraukti kaimynines valstybes, įskaitant Vidurio Azijos respublikas — Rusijos sąjungininkes Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje. Ir jei vieną iš jų užpuls teroristai, teks įsikišti Maskvai.