Lietuva uždegė žalią šviesą dar dviejų sinchronizacijos projektų vystymo planams

VILNIUS, gegužės 19 — Sputnik. Ministrų kabinetas patvirtino ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektų vystymo planus, praneša Energetikos ministerija.

"Nuo sinchronizacijos projektų sėkmės priklauso Lietuvos energetinė nepriklausomybė, tad siekiam 2023 m. pabaigoje turėtume pilnai ir savarankiškai veikiančią energetinę sistemą. Šių projektų patvirtinimas yra viena esminių sąlygų procese ir siekiant įgyvendinti elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektą", – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.

Patvirtinti planai padės nustatyti elektros tinklų inžinerinės infrastruktūros gaires, užtikrinti elektros energijos perdavimo patikimumą ir padidinti elektros energijos perdavimo saugumą, nustatyti optimalias elektros energijos perdavimo linijų trasas bei numatyti elektros energijos tinklų inžinerinės infrastruktūros plėtrai reikalingas teritorijas ir sudaryti sąlygas šios infrastruktūros darniai plėtrai.

Vystymo planų patvirtinimas leis, užbaigus šį mėnesį paskelbtus pirkimus, pradėti linijų projektavimo rangos darbus.

330 elektros perdavimo linijos Darbėnai–Bitėnai ir Kruonio HAE–Bitėnai užtikrins patikimą perdavimo tinklo veiklą, nutiesus jūrinę jungtį su Lenkija "Harmony Link" ir atsijungus nuo aukštos įtampos elektros perdavimo linijų Rusijos Kaliningrado srityje bei Baltarusijoje.

Naujosios linijos sujungs Darbėnus, kuriuose prasidės "Harmony Link" jungtis, su Lietuvos sistemos rezervą šiuo metu užtikrinančia Kruonio hidroakumuliacine elektrine, įsikūrusia tarp Kauno ir Elektrėnų.

Pranešama, kad linijų Darbėnai-Bitėnai bei Kruonio HAE-Bitėnai projektavimo rangos darbai prasidės jau artimiausiu metu.

Iš viso šiuo metu baigti 3 iš 14 ypatingos valstybinės svarbos sinchronizacijos projektai: 2019 m. baigtas 330 kV Bitėnų pastotės išplėtimas, 2020 m. birželį – 110 kV linijos Pagėgiai–Bitėnai statyba, o gruodį – 330 kV linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija.

Išėjimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" ir "Harmony Link".

Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų. Lietuvoje sprendimas pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, nes neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.