Nausėda pareiškė apie būtinybę ES šalims laikytis vieningos pozicijos Rusijos atžvilgiu

© Photo : LRPLietuvos prezidentas Gitanas Nausėda
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda - Sputnik Lietuva, 1920, 20.05.2021
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Kaip pareiškė Lietuvo vadovas, ES turi pasiųsti signalą Rusijai, kad bet kokie "agresyvūs" veiksmai sulauks tvirto atsako, įskaitant naujų sankcijų įvedimą
VILNIUS, gegužės 20 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo nuotolinėje parengiamojoje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje, skirtoje pasirengti gegužės 24–25 d. vyksiančiam EVT susitikimui. Apie tai praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.
Šalies vadovas kartu su Bulgarijos, Graikijos, Maltos ir Suomijos lyderiais aptarė klausimus, susijusius su klimato kaita ir COVID-19 pandemijos valdymu, santykius su Rusija, vykstantį Palestinos ir Izraelio konfliktą.
Kalbėdamas apie kovą su pandemija, prezidentas pabrėžė, kad valstybėms narėms svarbu turėti koordinuotą poziciją dėl įvairių ribojimų atlaisvinimo ir artimiausiu metu susitarti dėl žaliojo sertifikato, kuris, tikimasi, bus pradėtas taikyti šių metų birželio mėnesį.
"Vakcinų gamybos ir vakcinacijos procesai ES spartėja. Todėl itin svarbu, kad, pasitelkdami dalijimosi vakcinomis mechanizmą ir sustiprintą komunikaciją, skirtume daugiau dėmesio ES matomumui pasaulyje", – teigė šalies vadovas.
Nausėda taip pat informavo, kad praėjusią savaitę Vilnius nusprendė iki 2021 m. trečiojo ketvirčio skirti 200 tūkst. vakcinų Rytų partnerystės šalims – Moldovai, Ukrainai ir Gruzijai.
Военные учения Щит Союза 2015 - Sputnik Lietuva, 1920, 20.05.2021
JAV pasakojo apie slaptą atakos prieš Kaliningradą planą
Lietuvos vadovas pažymėjo, kad Lietuva pritaria ES siekiui iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį mažiausiai 55 proc., o iki 2050 m. pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Anot šalies vadovo, siekiant šių ambicingų tikslų, būtinas sąžiningas pastangų ES viduje pasiskirstymas ir tinkamo finansavimo užtikrinimas. Būtina išlaikyti dabartinę pastangų pasidalijimo struktūrą, grindžiamą BVP vienam gyventojui rinkos kainomis kriterijumi, bei atsižvelgti į tokias valstybių narių nacionalines aplinkybes kaip energetinis skurdas, ŠESD išmetimo struktūra, gyventojų skaičiaus mažėjimas.
Prezidentas taip pat išreiškė susirūpinimą, kad kaštų efektyvumo principo taikymas sąlygotų neadekvatų įsipareigojimų augimą valstybėms, patiriančioms didžiausius socialinius ir ekonominius iššūkius, ypač transporto ir žemės ūkio sektoriuose.
 Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su aplinkos ministru Simonu Gentvilu - Sputnik Lietuva, 1920, 19.05.2021
Nausėda su aplinkos ministru aptarė pasirengimą EVT
Šalies vadovas taip pat priminė, kad, įgyvendinant praeitų metų gruodžio mėnesio EVT sprendimus, vis dar laukiame Europos Komisijos įvertinimo dėl galimų ES priemonių, siekiant užkirsti kelią komerciniam elektros importui iš trečiųjų šalių branduolinių jėgainių, kurios neatitinka ES saugos standartų.
Diskusijoje dėl Rusijos Lietuvos vadovas akcentavo, kad ES reikalinga vieninga pozicija Rusijos atžvilgiu.
"Turime pasiųsti aiškų signalą Rusijai, kad bet kokie agresyvūs veiksmai sulauks tvirto ES atsako, įskaitant naujų sektorinių ir individualių sankcijų įvedimą", – sakė Nausėda.
ES lyderiai gegužės 25 dieną susirinks į Briuselyje vyksiantį viršūnių susitikimą. Per nevirtualų susitikimą lyderiai aptars koronaviruso krizę, kovą su klimato kaita bei santikius su Rusija.
Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymą, ji garsėjo savo giežtais antirusiškais pareiškimais ir rusofobiška politika. Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia pareiškimus apie "Rusijos grėsmę".
Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi "Rusijos grėsmės" isterija kaip priedanga siekiant padidinti NATO kontingento ir karinės technikos skaičių prie Rusijos Federacijos sienų.
Naujienų srautas
0