Apklausa parodė, dėl ko Lietuvos gyventojai patyrė daugiausiai nepatogumų karantino metu

Labiausiai karantino trūkumus pastebėjo jaunimas, įpratęs aktyviai leisti laiką, o daugiausiai nepastebėjusių jokių gyvenamosios aplinkos trūkumų buvo vyriausioje (56+) amžiaus grupėje

VILNIUS, gegužės 21 — Sputnik. Per karantiną namuose ir dirbti, ir leisti laisvalaikį priverstus Lietuvos gyventojus labiausiai erzino triukšmui bei šalčiui laidžios sienos, maža interneto sparta ir nusidėvėjusi buitinė technika bei kita įranga.

Šių metų balandžio pabaigoje atlikta reprezentatyvi bendrovės "Spinter tyrimai" apklausa rodo, kad 24 proc. apklausos dalyvių kaip pagrindinius būsto ir gyvenamosios aplinkos trūkumus įvardijo nesandarias, triukšmui bei šalčiui laidžias sienas, 17 proc. – mažos spartos internetą, 15 proc. – nusidėvėjusią buitinę techniką.

"Ilgos dienos namuose žmonėms greičiau atskleidė įvairius jų trūkumus. Kita vertus, ne sava valia izoliuoti gyventojai jautėsi labiau nei įprastai susierzinę, tad tokia emocinė būsena taip pat galėjo padidinti jautrumą įvairių trikdžių ar trūkumų atžvilgiu, o trūkumais galėjo tapti ir tai, kas anksčiau taip neatrodė", – komentuoja draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Eglė Radeckienė.

Beveik kas ketvirtas gyventojas įvardijo sienų nesandarumą ir laidumą triukšmui ar šalčiui. Maža interneto sparta trūkumu tapo dėl nuotolinio darbo bei mokslo, kai vienam interneto prieigos taškui vienu metu tekdavo aptarnauti keletą įrenginių. Įvardintas buitinės technikos ir kitos įrangos nusidėvėjimas taip pat nestebina, nes dažniau nei anksčiau veikė kaitlentės, orkaitės, indaplovės ir kiti buitiniai prietaisai.

"Pastebėjome, kad visas šis trejetukas dažniausiai kaip trūkumai buvo įvardijamas specialistų ir tarnautojų bei įvairaus dydžio miestų ir rajono centrų gyventojų. Natūralu – iki karantino šie žmonės dirbdavo biuruose, laisvalaikiu taip pat išvykdavo iš namų, tad karantinas jiems tapo akistata su namų trūkumais", – sako Radeckienė.

10 proc. apklausos dalyvių karantiną leidžiant namuose labiausiai erzino silpna elektros instaliacija ir per maža jos galia, dar tiek pat nurodė pernelyg smalsius kaimynus, 6 proc. įvardijo vandentiekio problemas.

Jauniausi įžvelgė daugiausiai trūkumų

Labiausiai namų trūkumus buvo linkę pastebėti jauniausi, 18-25 m. amžiaus šalies gyventojai.

"Galima numanyti, kad karantino metu namuose laiką leidžiantiems 18-25 m. amžiaus gyventojam kliuvo viskas: ir lėtas internetas, ir nesandarios sienos, ir silpna elektros instaliacija, ir pernelyg smalsūs kaimynai. Kiek mažiau tarp jų buvo įvardijusių nusidėvėjusią buitinę techniką –galbūt todėl, kad jauni žmonės ir šiaip nelinkę daug dėmesio skirti buičiai, o maistą dažniau užsisako iš kavinių bei restoranų", – komentuoja Radeckienė.

Tarp jauniausių respondentų buvo mažiausiai tokių, kurie nesusidūrė su jokiais namų trūkumais – 33 proc. Daugiausiai nepastebėjusių jokių gyvenamosios aplinkos trūkumų buvo vyriausioje, 56 m. ir daugiau amžiaus grupėje – 45,6 proc.

Bendrovė "Spinter tyrimai" balandžio 19–28 dienomis apklausė 1 006 šalies gyventojus, kurių amžius – 18-75 metai.

Lietuvoje nuo lapkričio pradžios galioja antrasis karantinas. Vyriausybė palaipsniui panaikina ar palengvina apribojimus, tačiau režimas preliminariai galioja iki vasaros pradžios.