Ukraina išsigando JAV sprendimo dėl sankcijų prieš "Nord Stream-2"

Anksčiau Vašingtonas paskelbė atsisakęs taikyti sankcijas bendrovei, įgyvendinančiai Rusijos dujotiekio "Nord Stream-2" projektą, paaiškindamas sprendimą tuo, kad tai atitinka jų nacionalinius interesus

VILNIUS, gegužės 21 — Sputnik. Kijevas yra susirūpinęs dėl JAV sprendimo sustabdyti sankcijas "Nord Stream-2" atžvilgiu ir mano, kad šis sprendimas rodo Vašingtono norą užmegzti ryšius su Berlynu santykių su kitomis šalimis sąskaita, tarp jų ir su Ukraina, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba.

JAV ketvirtadienį pranešė atsisakiusi sankcijų "Nord Stream-2 AG" bendrovei, kuri įgyvendina Rusijos dujotiekio "Nord Stream-2" projektą. Savo sprendimą JAV aiškina tuo, kad tai atitinka jų nacionalinius interesus. Taigi, nebeliko vienos iš dujotiekio užbaigimo kliūčių, nors Vašingtonas vis dar tvirtina, kad yra prieš šį projektą.

Valstybės departamentas Kongresui pateikė ataskaitą, kurioje išvardytos įmonės ir laivai, kuriems taikomos PEESA įstatymu nustatytos sankcijos. Viena vertus, "Nord Stream 2 AG" buvo pripažinta veiksmų, dėl kurių taikomos sankcijos, dalyve, kita vertus, valstybės sekretoriaus Entonio Blinkeno sprendimu, sankcijų įgyvendinimas pristabdytas. Bendrovės vykdomasis direktorius Matiasas Varnigas (Matthias Warnig) ir kiti jos darbuotojai taip pat nebus sankcionuoti.

"Mes esame dėkingi JAV už tai, ką jos jau padarė, kad sulaikytų šį projektą ("Nord Stream-2"). Mes esame susirūpinę dėl to, kad įvyko šis pokytis sankcijų režime", — interviu "Novoe vremia"* sakė Kuleba.

Pasak jo, Kijevui kyla klausimų dėl to, kad Vašingtonas, kuris priešinasi Rusijos "Nord Stream- 2", nesiima veiksmų prieš jį.

"Tai signalas, kad santykiai su Vokietija yra iš esmės svarbūs JAV, tačiau aš tikrai nenoriu matyti, kad santykiai su Vokietija yra svarbesni už santykius su kitais ištikimais JAV draugais ir partneriais Vidurio Europos regione. Tai ne tik Ukraina, tai ir Lenkija, Slovakija ir kitos šalys. Negalima gerinti santykių su vienu draugu kitų šalių santykių sąskaita", — sakė Kuleba.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat pereis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Šiam projektui aktyviai priešinasi Ukraina, Lenkija, Lietuva ir Latvija bei JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti Europai. 2019 metų gruodį Vašingtonas įvedė sankcijas įmonėms, dalyvaujančioms projekte, dėl to Šveicarijos "Allseas" nedelsdama nutraukė savo darbus projekte.

*Pripažintas užsienio agentu RF.