"Amerikiečiai žino mūsų požiūrį. Ką Maskva paruošė Valstybės departamentui

Reikjavike — Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir JAV valstybės sekretoriaus Entonio Blinkeno susitikimas

Užsienio reikalų įstaigų vadovai turės išsiaiškinti, kur visgi sutampa Rusijos ir JAV interesai. Atsižvelgiant į abipusių pretenzijų gausą, užduotis nėra lengva. Tačiau yra keletas sričių, kuriose Maskva ir Vašingtonas galėtų bendradarbiauti. Apie ką tiksliai diskutuos Islandijoje, aiškinosi RIA Novosti autorė Ksenija Melnikova.

Po trisdešimt penkerių metų

"Viskas, kas vienaip ar kitaip daro įtaką strateginiam stabilumui — branduoliniai ir nebranduoliniai ginklai, puolamieji ir gynybiniai ginklai — viskas, kas turi įtakos strateginiam stabilumui, turėtų būti ant derybų stalo. Amerikiečiai žino mūsų požiūrį", — likus kelioms dienoms iki susitikimo sakė Lavrovas.

Užsienio reikalų ministras tikisi "profesinio pokalbio" su savo kolega amerikiečiu, galinčiu "išaiškinti konkrečius JAV ketinimus dėl santykių su Rusija ir jos pozicijos dėl tarptautinių problemų, vienaip ar kitaip veikiančių Rusijos interesus". Pasak Lavrovo, jis su Valstybės departamento vadovu aptars tuos "tarptautinio gyvenimo aspektus, kur abiejų šalių interesai gali sutapti ir kur galime siekti interesų pusiausvyros lygybės ir abipusės pagarbos pagrindu".

Pirmą kartą Lavrovas pasimatys su Blinkenu gegužės 19 dieną — Arkties tarybos posėdyje, kuris vyks Islandijos sostinėje. Ne išimtis, kad susitikimo ervėje diplomatai pabendraus akis į akį. Reikjavikas yra gana simbolinė vieta: čia prieš 35 metus susitiko sovietų ir amerikiečių lyderiai Michailas Gorbačiovas ir Ronaldas Reaganas.

Pokalbis bus įtemptas. Vašingtonas ir Maskva yra sukaupę daug pretenzijų vienas kitam. Santykiai pasiekė žemiausią tašką, kai ką tik į Baltuosius rūmus persikėlęs Džo Baidenas atsakė į žurnalisto klausimą ir pasakė, kad Vladimirą Putiną laiko "žudiku". Maskva atšaukė ambasadorių Anatolijų Antonovą konsultacijoms. Ir vargu ar jis greitai grįš į Vašingtoną.

Smolenskos aikštėje amerikiečių politika buvo pavadinta "aklaviete ir net kvaila". Valstybės departamentas atšovė ir išsiuntė dešimt Rusijos diplomatų. "Kyla klausimas, ar Maskva ir toliau elgsis neatsakingai ir agresyviai. Jei taip, tada (JAV) prezidentas aiškia davė suprasti, kad bus pasekmės", — atsakė Blinkenas.

Baltieji rūmai nerimavo dėl padėties Rusijos ir Ukrainos pasienyje. "Ten sutelkta daugiau Rusijos karių nei bet kada nuo 2014 metų", — balandžio mėnesį interviu NBC sakė Valstybės departamento vadovas.

Maždaug tuo pačiu metu Vašingtonas nustatė naujus apribojimus Maskvai. Ne tokius didelius, bet apčiuopiamus. Amerikos investuotojams buvo uždrausta pirkti obligacijas iš Rusijos centrinio banko, Finansų ministerijos ir Nacionalinio turto fondo. Sankcijos buvo nukreiptos į šešias technologijų įmones, kurios tariamai "palaiko Rusijos specialiųjų tarnybų kibernetinę programą", ir daugybę kitų organizacijų bei piliečių "dėl kišimosi į rinkimus".

Dingo yra vienas iš paskutinių šalių vienijusių susitarimų — "Atviro dangaus" sutartis. JAV jos atsisakė lapkritį, Rusija sureagavo veidrodiniu būdu.

Tikėtis susitikimo

Tačiau vis dar yra vilčių bendradarbiauti. Jų vis daugėja prieš Putino ir Baideno susitikimą, kuris vyks Amerikos siūlymu. Aukščiausiojo lygio susitikimas greičiausiai bus organizuojamas vienoje iš Europos sostinių birželio viduryje, nors nei data, nei vieta dar nėra nustatyta.

"Klausimas, kaip tinkamai paruošti tokį kontaktą, nes akivaizdu, kad aukščiausiojo lygio susitikimas yra pats atsakingiausias politinis ir diplomatinis įvykis abiejų šalių santykiuose", — sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas. Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios prisiima visuotinę atsakomybę už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą ir, deja, susiduria su didžiulėmis problemomis, kurios jau ilgai nėra sprendžiamos".

Gegužės viduryje prie viso niūraus vaizdo buvo pridėtas dar vienas neigiamas brūkšnys: programišių išpuolis prieš "Colonial Pipeline", kuris vos nepaliko visos JAV rytinės pakrantės be degalų. "Kol kas iš mūsų žvalgybos nėra jokių įrodymų apie Maskvos dalyvavimą, nors yra įrodymų, kad nusikaltėlių naudojama šantažavimo programa yra Rusijoje", — komentavo Baidenas ir pridūrė, kad ketina kelti šį klausimą susitikime su Putinu.

Šį kartą amerikiečių retorika pasikeitė, interviu RIA Novosti sakė Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas. "Toks pareiškimas gali būti tam tikras bendradarbiavimo pasiūlymas. JAV aiškiai parodo, kad programišiai yra kenksmingi ir pavojingi abiem šalims. Tačiau problema yra politinių sistemų asimetrijoje. Įsikišimas Maskvoje ir Vašingtone suprantamas skirtingai", — sako ekspertas.

Dar 2013 metais prezidentai Vladimiras Putinas ir Barakas Obama susitarė bendrauti informacinių ir ryšių technologijų srityje. Maskva ir Vašingtonas parengė dvišalius keitimosi informacija mechanizmus. Pirmajame Putino ir Donaldo Trampo susitikime G20 susitikime Hamburge Amerikos lyderis pasiūlė sukurti dvišalę ekspertų grupę, kuri analizuotų kibernetinio saugumo problemas. Deja, grįžęs į Vašingtoną jis persigalvojo. Tada bendradarbiavimas visiškai nutrūko. Atnaujinti keitimosi informacija taip ir nepavyko.

Sąlyčio taškai

Naujoji Amerikos administracija bando balansuoti savo santykius su Rusija. Viena vertus, būtina parodyti rinkėjams ryžtą bausti Maskvą, kita vertus, negalima leisti visiško santykių nutraukimo.

"Turime rimtai išplėsti sąveikos sferą, nes siauras dėmesys saugumui ir ginkluotei atvedė į aklavietę. Neabejotinai yra pasaulinių problemų, kurios turėtų būti bendradarbiavimo laukas: tai yra pandemija, klimatas ir tarptautinis terorizmas. Kibernetinį saugumą taip pat reikia reguliuoti bendrai, o nekaltinti vieni kitų dar neegzistuojančių taisyklių pažeidimais. Be to, yra regioniniai konfliktai", - sakė Viktorija Žuravliova, "IMEMO RAS" Šiaurės Amerikos studijų centro vadovė.

Rusijos ir JAV interesai, jei nesutampa, tai tikrai susikerta sprendžiant regionines problemas, sutinka Andrejus Kortunovas. Jis tikisi, kad Lavrovas ir Blinkenas aptars Amerikos kariuomenės išvedimą iš Afganistano šį rugsėjį. "JAV išeina ne su pergale. Valdžios užgrobimas "Talibanu" —laiko klausimas. Amerikiečiai nori išgelbėti savo veidą ir gali pasikliauti Rusijos pagalba šioje srityje. Taip pat yra Sirijos klausimas. Čia nesutarimų daugiau. Tačiau labai svarbu užkirsti kelią galimiems incidentams: susirėmimams tarp Rusijos ir Amerikos kariuomenės, ypač lakūnų", — atkreipia dėmesį specialistas.

Toliau palaikomi ryšiai dėl branduolinio sutramdymo ir strateginio stabilumo palaikymo, primena Ilja Kramnikas, "IMEMO RAS Šiaurės Amerikos studijų centro jaunesnysis tyrėjas. "Nors dabar yra nedaug sričių, kuriose Rusija ir JAV galėtų rasti bendrą kalbą ir palaikyti normalius santykius, vis tiek įmanoma aptarti naujos strateginių puolamųjų ginklų ribojimo sutarties galimybes", — aiškino agentūros pašnekovas.

Be to, Rusija ateinančius dvejus metus oficialiai taps Arkties tarybos pirmininke. Ir šioje srityje dialogas su amerikiečiais, nepaisant ginčų dėl techninių klausimų, visgi vyksta be pertraukų.